Sekmadienį Katalonijoje balsavo 2,3 mln. Katalonijos gyventojų, iš jų 80 procentų pasisakė už Katalonijos nepriklausomybę. Jie nepakluso Ispanijos vyriausybės perspėjimams vengti nelegalaus balsavimo – neįpareigojančios apklausos, kurios nė negalima vadinti referendumu. Tiesa, balsuoti atėjo tik mažiau nei trečdalis balso teisę turinčiųjų. Iš viso Katalonijoje gyvena 7,5 mln. žmonių.
Nepaisant to, rezultatai džiugino nepriklausomybės šalininkus. Pirmadienį jie vis dar maudėsi šlovės spinduliuose, tačiau šalies politinių partijų būstinėse jau buvo maišomos Katalonijos ateities kortos.
Koks bus kitas žingsnis?
Kortų malkoje – įvairūs variantai. Pirmiausia – bandymas gudrauti. Galvojama apie dar vieną, šįkart tikrą ir oficialų referendumą, kuris būtų lemiamas ir kuriame dalyvautų ir prieš nepriklausomybę pasisakantys katalonai, kurie sekmadienį liko namuose.
Taip pat įmanomas ir kitas variantas – rinkimai ateinančių metų pradžioje, kuriuose nepriklausomybės siekiančios partijos ir Nacionalinė Katalonijos asamblėja pristatytų vieną kandidatūrą.
Šis klausimas neabejotinai turi būti išspręstas per artimiausias dvi savaites – tokį terminą nurodė pats Katalonijos vyriausybės arba Generaliteto prezidentas Arturas Masas. Bet tokių pažadų katalonai girdėjo jau ne vieną.
Teks vėl kalbėtis
Jau dabar aišku, kad susitarti politinėms Katalonijos partijoms dėl kito žingsnio nebus lengva. Konvergencijos ir sąjungos aljansas (CiU), vadovaujamas A.Maso, bei „Iniciatyva už Kataloniją – Žalieji“ (ICV) bus linkę kovoti dėl legalaus referendumo.
Tačiau kokiu būdu tikimasi gauti leidimą surengti referendumą iš vyriausybės, kuri net apklausą yra uždraudusi du kartus?
„Katalonijos respublikoniškoji kairė“ (ER), atsiradusi kaip nepriklausomybės siekianti partija, reikalaus rinkimų jau ateinančių metų pradžioje.
Mes esame pasiruošę būti nauja valstybe“, – vakar sakė ER partijos sekretorė Marta Rovira.
Ji pabrėžė, kad katalonai jau išsėmė visas dialogo, kurio Ispanija nenorėjo net išklausyti, galimybes. Todėl, pasak jos, partija planuoja rengti išankstinius rinkimus, kurių pagrindinis tikslas būtų naujos šalies kūrimas.
„Jei Ispanijos vyriausybė staiga pakeistų strategiją ir norėtų kalbėtis, kalbėtumės“, – sakė M.Rovira.
Išankstinių rinkimų reikalaus ir CUP – radikalių kairiųjų partija, kurios lyderis Davidas Fernandezas sekmadienio popietę susijaudinęs tiesiog puolė į politinio priešininko A.Maso glėbį.
Nežinia, ar šią savaitę politikai ir toliau rodys šiltus jausmus. Pagal CUP planus, Katalonija turėtų būti nepriklausoma jau balandį, per ateinančias Jurgines, švenčiant Šv.Jurgio, Katalonijos globėjo, dieną. Neatrodytų, kad A.Masas norėtų šitaip skubėti.
Aktyvumas – per menkas
Koks būtų legalaus referendumo rezultatas? Į tokį klausimą bando atsakyti šiandien po balsavimo atsibudusi Katalonija.
Vakar sociologas Jordi Sauretas pabrėžė, kad labai svarbu nepamiršti žmonių, kurie sekmadienį nėjo balsuoti ir kurie legaliame referendume pasisakytų prieš Katalonijos nepriklausomybę.
Kiek yra tokių Katalonijos gyventojų ir ką jie mano? Į šį klausimą reikės atsakyti ir nepriklausomybės siekiančiai Katalonijos visuomenės daliai.
„Katalonijoje – labai daug žmonių, kurie nori likti Ispanijoje, tačiau jiems atstovaujančios partijos turi pakeisti savo kalbas, nes ligi šiol kalbėjo tiktai apie tai, kad balsuoti yra tiesiog nedemokratiška“, – sakė J.Sauretas.
Katalonijos partijos, pasisakančios prieš Katalonijos nepriklausomybę, ragino savo balsuotojus nedalyvauti sekmadienio balsavime ir vakar vadino jį „dar viena separatizmo švente“.
Liaudies partijos vadovė Katalonijoje Alicia Sanchez Camacho balsavimą vadina visišku žlugimu ir ragina A.Masą pradėti naują etapą.
Pasak „ne“ šalininkų, aktyvumas balsuojant buvo labai žemas ir už nepriklausomybę pasisakė tik 30 procentų balso teisę turinčių katalonų.
Madride jau atsirado dvejonių
Madridas vakar šykštėjo žodžių apie Katalonijos balsavimą. Tiesa, viena didžiausių staigmenų – Ispanijos socialistų partijos lyderio Pedro Sanchezo vizitas Barselonoje. Valstybinių Ispanijos rinkimų, vyksiančių ateinančią gegužę, akivaizdoje P.Sanchezas pakeitė Socialistų partijos strategiją ir prabilo apie iki šiol tabu buvusią konstitucinę reformą, kuri leistų katalonams legaliai pareikšti nuomonę apie Katalonijos ateitį.
Atrodo, kad ispanų Socialistų partija su nauju federalizmo projektu nuo šiol bandys įtikinti dar neapsisprendusius ir rems tuos, kurie nori likti Ispanijos sudėtyje.