Į kritikos ugnį patekęs ir kurį laiką tylėjęs
J.-C.Junckeris trečiadienį perėjo į kontrpuolimą, pareiškęs,
kad Komisija, kuri yra Europos Sąjungos (ES) aukščiausia
vykdomosios valdžios institucija, „sieks (mokesčių) harmonizavimo
ir teisingų taisyklių visiems“.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad mažytė Liuksemburgo
hercogystė šimtams tarptautinių kompanijų taikė didžiules
mokestines lengvatas.
Tarp kompanijų, kurias įvardijo JAV įsikūrusi Tarptautinė
tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of
Investigative Journalists, ICIJ), per pusmetį peržiūrėjusi daugiau
nei 28 tūkst. konfidencialių dokumentų, minimi tokie garsūs vardai
kaip „Pepsi“, IKEA ir „Deutsche Bank“.
Šių faktų paviešinimas tokiu metu, kai lėšų stokojančioms
ES valstybių vyriausybėms teko smarkiai apkarpyti biudžetus,
sukėlė politinę audrą ir įstūmė į nemalonią padėtį neseniai
prie Europos Komisijos vairo stojusį J.-C. Junckerį, kuris prieš
tai du dešimtmečius, tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryti dauguma tų
mokestinių susitarimų, vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.
„Nekalbėkite apie mane kaip apie geriausią stambaus verslo
draugą, stambus verslas šiame pastate turi kur kas geresnių
draugų“, - sakė J.-C.Junckeris Europos Parlamente.
Komisijos vadovui netikėtai pasirodžius ES asamblėjoje, per
kraštutinių dešiniųjų stovyklą nuvilnijo nepritarimo banga.
Prieš tai J.-C.Junckeris taip pat netikėtai pasirodė spaudos
atstovams, su kuriais bendravo pirmą kartą po to, kai prieš beveik
savaitę pasaulio laikraščiai paskelbė šokiruojančius faktus apie
Liuksemburgo mokestines lengvatas, dėl kurių pasigirdo raginimų
naujajam Europos Komisijos vadovui atsistatydinti.
Žilaplaukis Europos politikos veteranas grietai paneigė, kad
buvo šios „visiškai teisėtos“ sistemos „architektas“, ir
tvirtino „asmeniškai nedalyvavęs“ jokiuose mokestiniuose
susitarimuose.
„Esu sakęs, kad Komisija kovos su mokesčių slėpimu ir
mokestiniu sukčiavimu“, - sakė J.-C.Juckeris, užvertusiems jį
klausimų lavina.
J.-C.Junckeris pabrėžė, jog tie susitarimai atitiko ES ir
tarptautines taisykles, tačiau taip pat sakė, jog dėl
besikeičiančio požiūrio reikia labiau šiuolaikiškų įstatymų
ir daugiau skaidrumo.
„Jokio interesų konflikto“
Nutekinti dokumentai, kuriuos jau spėta pavadinti „Luxleaks“,
parodė, kad per mažytę Liuksemburgo hercogystę buvo nukreipiami
milijardai JAV dolerių naudojant sudėtingas finansines struktūras,
dėl kurių bendrovės galėjo gerokai susimažinti savo mokestinius
įsipareigojimus, o lėšų stokojančios vyriausybės negaudavo
pajamų,.
J.-C. Junckeris du dešimtmečius prižiūrėjo Liuksemburgo
mokesčių politiką ir transformavo šią šalį iš apsnūdusio
Europos užkampio į svarbų tarptautinį finansų centrą, per kurį
savo reikalus tvarko šimtai didžiųjų pasaulio kompanijų.
Dėl paaiškėjusių faktų apie Liuksemburgo susitarimus su
tarptautinėmis bendrovėmis J.-C.Junckeris, kuris Komisijos
pirmininko pareigas oficialiai pradėjo eiti lapkričio 1 dieną, iš
karto pateko į smarkios kritikos ugnį, turint galvoje ES
deklaruojamą tikslą griežtai kovoti su mokestiniu sukčiavimu.
Komisija jau anksčiau pradėjo virtinę tyrimų dėl mokestinių
susitarimų Airijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge.
ES negali kištis į valstybių narių mokestinius reikalus, bet
gali tirti, ar jose tam tikroms bendrovėms nesuteikiamas
nesąžiningas pranašumas prieš savo konkurentes, kuris gali būti
laikomas neteisėta valstybės parama verslui.
Jei tai nustatoma, tuomet laikoma, kad šalis pažeidžia 28-ių
valstybių bloko bendrosios rinkos taisykles.
„Nėra interesų konflikto, kai Komisija pradeda tirti“ tokius
susitarimus, sakė J.-C.Junckeris.
Naujoji ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager sakė, kad ji, „suprantama“, tęs tuos tyrimus, o
J.-C.Junckeris anksčiau nurodė, jog leis šiam procesui vykti sava
vaga.
Komisija „remia“ J.C.Junckerį
Vis dėlto tai neišsklaido abejonių dėl J.-C.Junckerio vaidmens
sudarant tuos mokestinius susitarimus, kurie formaliai yra teisėti,
tačiau kelia pasipiktinimą, turint galvoje griežtas taupymo
priemones ir išaugusius mokesčius eiliniams piliečiams.
J.-C.Junckeris sakė, kad užimdamas Europos Komisijos vadovo
postą, jis nebegali komentuoti Liuksemburgo reikalų ar svarstyti, ar
vis dar yra tinkamas žmogus vadovauti ES.
„Esu toks pat tinkamas, koks esate jūs“, - atsikirto
J.-C.Junckeris vienam žurnalistui.
Pasak Europos Komisijos vadovo, 22-a iš 28-ių Bendrijos
valstybių turėjo panašius mokestinius susitarimus, ir svarbiausia
juos sudarant buvo užtikrinti, kad jie nepažeistų valstybės
paramos verslui taisyklės.
J.-C.Junckeris paprašė Europos Parlamento paramos.
„Man reikia jūsų pasitikėjimo. Be jūsų pasitikėjimo niekas
neįmanoma“, - sakė Komisijos vadovas, kurio žodžius palydėjo
nepritarimo šurmulys.
Mažiausiai vienas europarlamentaras paragino J.-C.Junckerį
atsistatydinti ar bent jau neiti pareigų, kol tiriamas jo vaidmuo
šiame reikale.
Tačiau Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas Fransas
Timmermansas, kurį J.-C.Junckeris vadina savo
„dešiniąja ranka“, griežtai atmetė bet kokias prielaidas, kad
jo bosas gali atsistatydinti.
J.-C.Junckeris neigė, kad elgėsi nekorektiškai, pridurdamas,
jog „mano praeityje nėra nieko“, kas leistų daryti prielaidas,
kad jis skatino mokesčių slėpimą.
Priešingai, „visą laiką siekiau didesnio mokesčių
harmonizavimo Europoje“, kad visi žaistų pagal vienodas žaidimo
taisykles, pabrėžė jis.
J.-C.Junckeris paskelbė, kad Komisija greitai paskelbs
direktyvą, numatančią automatinį keitimąsi informacija apie
sprendimus dėl mokesčių įstatymų taikymo, kuri leis bendrovėms
iš anksto numatyti, kaip konkrečios šalies valdžia su jomis
elgsis.
Jis sakė pavedęs ekonomikos komisarui Pierre'ui Moscovici parengti atitinkamą pasiūlymą.
Australijos vyriausybės vadovas Tony Abbottas
trečiadienį pareiškė, kad įtakingiausių pasaulio ekonomikų
lyderiams reikėtų pasinaudoti šį savaitgalį Brisbane vyksiančiu
Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimu ir susitarti
panaikinti pelno mokesčio spragas, dėl kurių šalys netenka
milijardų įplaukų.