„Pasveikinau poną Iohannisą iškovojus pergalę. Žmonės
visuomet teisūs“, - sakė V.Ponta po to, kai tapo aišku, kad jis
patyrė nesėkmę.
„Mes laimėjome!“, - savo oficialioje paskyroje socialiniame
tinkle „Facebook“ paskelbė etninis vokietis K.Iohannisas,
Transilvanijos miesto Sibiu meras.
Anksti pirmadienį rinkimų pareigūnai pranešė, jog duomenys,
gauti suskaičiavus balsus trečdalyje balsavimo apylinkių, rodo, jog
K.Iohannisas iškovojo įtikinamą pergalę, surinkęs 55,8 proc.
balsų, o jo konkurentas V.Ponta gavo 44,2 proc. balsų.
Pirmosios balsavusių rinkėjų apklausos rodė, kad abiejų
kandidatų galimybės laimėti yra apylygės. Tačiau skelbiant šių
apklausų duomenis nebuvo atsižvelgta į tai, kaip antrajame
prezidento rinkimų ture balsavo užsienyje gyvenantys rumunai, o jie
prieš rinkimus laikyti labiau tikėtinu K.Iohanniso elektoratu.
Antrajame prezidento rinkimų ture dalyvavo rekordinis skaičius
rinkėjų - pasak pareigūnų, aktyvumas viršijo 62 procentus.
Oficialūs balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti vėliau
pirmadienį.
Šie rinkimai labai svarbūs Rumunijai - vienai skurdžiausių
Europos valstybių, kuriai sunkiai sekasi kovoti su išsikerojusia
korupcija.
42 metų V.Ponta tikėjosi, kad jam pavyks tapti jauniausiu
Rumunijos prezidentu ir įtvirtinti savo Socialdemokratų partijos
valdžią šioje buvusioje komunistinėje valstybėje.
„Balsavau, kad mūsų tėvai gyventų geresnėje šalyje, o
mūsų vaikai turėtų ateitį čia, Rumunijoje“, - sakė V.Ponta
sekmadienį, atvykęs į balsavimo apylinkę kartu su žmona ir dviem
vaikais.
Lapkričio 2 dieną vykusiame pirmajame rinkimų ture V.Ponta
surinko 40 proc. balsų, o K.Iohannis - 30 procentų. Tačiau tarp
balsavusiųjų užsienyje už K.Iohannisą savo balsus atidavė 46
proc. rumunų, o V.Ponta gavo tik 16 procentų.
Ekspertai anksčiau sakė, kad didelis rinkėjų aktyvumas
antrajame rinkimų ture padidintų K.Iohanniso šansus laimėti.
„Balsavimas buvo fenomenalus. Aktyvumas buvo didžiulis“, -
sakė K.Iohannisas šalininkams savo rinkimų štabe.
Tai buvo septintieji Rumunijos valstybės vadovo rinkimai po
diktatoriaus Nicolae Ceausescu režimo
žlugimo prieš ketvirtį amžiaus.
Netikras rumunas?
K.Iohannisas, priklausantis Rumunijos etninių vokiečių mažumai
ir todėl sulaukiantis priekaištų, jog nėra „tikras rumunas“,
savo rinkimų kampanijos metu didžiausią dėmesį skyrė kovai su
korupcija ir žadėjo paversti Rumuniją „normalia šalimi“.
Apžvalgininkai sako, kad K.Iohannisas, nepasižymintis gebėjimu
priešais televizijos kameras žodinėje dvikovoje įveikti savo
oponentą, nuo valdžios korupcijos smarkiai pavargusius rinkėjus į
savo pusę stengėsi palenkti pasitelkęs savo kaip patikimo ir
sąžiningo politiko įvaizdį.
Net keli įtakingo V.Pontos Socialdemokratų partijos veikėjai
yra kaltinami kyšininkavimu ir jų atžvilgiu atliekami tyrimai.
56 metų mokytoja Rodica Avram, atidavusi balsą
Bukarešte, sakė, jog balsavo už permainas.
„Pastaruosius 25 metus girdėjome tik melą ir pažadus, kurie
nebuvo įgyvendinti, - sakė ji. - Tikiuosi, kad galiausiai turėsime
prezidentą, kuris gerbia žmones ir daro tai, ką žada“.
V.Pontos elektoratą sudaro didžiulę įtaką šalyje turinčios
Ortodoksų Bažnyčios tikintieji, taip pat tradiciškai už
socialdemokratus balsuojantys kaimo vietovių gyventojai, smulkaus
verslo atstovai ir pensininkai.
Premjeras savo rinkimų kampanijos metu daugiausia akcentavo
stabilią ekonomikos pažangą.
Antrąjį šių metų ketvirtį Rumunijos ekonomika nugrimzdo į
recesiją, tačiau vyriausybė prognozuoja, kad per ateinančius metus
bendrasis vidaus produktas paaugs 2,2 procento.
Diasporos vaidmuo
Prieš rinkimus ekspertai sakė, kad užsienyje gyvenanti rumunų
diaspora, kurią sudaro maždaug 3 mln. žmonių, gali turėti
lemiamos reikšmės balsavimo baigčiai.
Pirmajame rinkimų ture balsavo tik 160 tūkst. užsienyje
gyvenančių rumunų, nes buvo atidaryta per mažai balsavimo punktų,
ypač tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ir Didžioji
Britanija.
Rumunijos televizijos reportažuose buvo matyti, kaip sekmadienį
didžiulės žmonių eilės nusidriekė prie balsavimo punktų
Paryžiuje, Londone ir kituose miestuose, įskaitant Portsmutą Pietų
Anglijoje.
Vakare kai kuriuose Europos miestuose tūkstančiai žmonių
tebelaukė galimybės atiduoti balsą, ir tai vėl sukėlė
pasipiktinimo audrą dėl to, kaip buvo organizuotas balsavimas.
Rumunijos ambasadoje Paryžiuje policijai teko panaudoti ašarines
dujas, kad išvaikytų šimtus balsuoti norėjusių žmonių, kurie
tvirtino negalėję to padaryti.
Bukarešte keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves
pademonstruoti solidarumo su ekspatriantais, tvirtindami, kad jiems
buvo užkirstas kelias atiduoti savo balsą.
Nepaisant pažangos reformuojant teisingumo sistemą - dėl
korupcijos net buvo įkalintas buvęs ministras, - visuomenėje buvo
jaučiamas nerimas, kad jei V.Ponta bus išrinktas prezidentu, šalis
gali pasukti atgal.
Pernai gruodį, per vadinamąjį juodąjį antradienį, V.Pontos
vyriausybė patvirtino virtinę naujų įstatymų, turėjusių
suteikti neliečiamybę išrinktiems pareigūnams.
Galiausiai šie pakeitimai buvo blokuoti, tačiau V.Pontos
kritikai sako, jog šis epizodas pasitarnavo kaip žadintuvo
skambutis.