Popiežius pasakė, kad „beveik neįmanomas“ dialogas su „Islamo valstybės“ maištininkais, bet durų nereikėtų uždaryti.
„Aš niekada nesakau „viskas prarasta“, niekada. Galbūt dialogo negali būti, bet durų niekada negalima uždaryti“, – sakė jis žurnalistams lėktuve, skrendančiame iš Strasbūro, kur jis sakė kalbas Europos Parlamente ir Europos Taryboje.
„Tai sunku, galima sakyti beveik neįmanoma, bet durys yra visada atviros“, – atsakė jis į klausimą, ar būtų įmanoma kalbėtis su kovotojais.
Ultraradikali „Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje užėmė tūkstančius kvadratinių kilometrų plotus, savo kelyje kerta kaliniams galvas arba nukryžiuoja juos, masiškai žudo musulmonus civilius, kurie nėra sunitai, tūkstančiai žmonių pasitraukė iš savo namų.
Irako vyriausybė, remiama JAV aviacijos smūgių, stengiasi atremti „Islamo valstybės“ puolimą; tiesa, šiitų kovotojai ir kurdų pešmergos padeda stabdyti sunitų kovotojus ir išvarė juos iš kai kurių provincijų.
Popiežius Pranciškus pakartojo anksčiau šiemet sakytas savo pastabas, kad, nors ir teisėta kovoti su „neteisėtu agresoriumi“, bet tam reikia sutarimo tarptautiniu mastu.
Pranciškus paliko savo „papamobilį“ ir – nors tai nėra būdinga minias mėgstančiam argentiniečių pontifikui – per keturias valandas truksią kelionę savo laiką skyrė kalboms europarlamentarams ir Europos Tarybai.
Pontifikas, kuris nuo šalčio gynėsi baltu paltu, atskridęs į Prancūzijos rytuose esantį Strasbūrą nulipo „Alitalia“ lėktuvo trapu ir dalyvavo trumpoje sutikimo ceremonijoje, pranešė su juo keliaujantys žurnalistai.
Tai antras popiežiškasis vizitas Europos Parlamente Strasbūre, kur pirmasis 1988 metais apsilankė Jonas Paulius II. Pranciškus taip pat trumpam susitiks su darbą baigiančiu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy ir naujuoju Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu.
„Tai bus svarbi diena“, – lėktuve žurnalistams sakė 77 metų popiežius, kuris atrodė išblyškęs ir pavargęs, bet – ramus.
Saugumas buvo sustiprintas visame Strasbūre, ant Europos Parlamento pastatų stogų budi snaiperiai, prieš popiežiaus atvykimą rajoną armija patikrino su dresuotais šunimis.
Nuo praėjusio popiežiaus apsilankymo Strasbūre 1988-aisiais klimatas smarkiai pasikeitė ir Vatikano stebėtojai sako, jog Pranciškui teks labiau stengtis, kad jo balsas vis pasaulietiškesniame žemyne būtų išgirstas.
Tikinčiųjų minios popiežiaus kalbas turėtų stebėti didžiuliuose ekranuose priešais miesto katedrą. Dėl protokolo reikalavimų Katalikų Bažnyčios vadovas iš Europos Parlamento į Europos Tarybą važiuos, o ne eis, prieš kelionę nurodė Vatikanas.
Pranciškus anksčiau yra pavadinęs Europą „pavargusiu“ žemynu, kuris pametė savo kelią, ir gali pakartoti tokius perspėjimus didėjant radikalizacijai, ypač – tarp nusivylusių jaunesnės kartos atstovų.
Tikimasi, kad popiežius paragins siekti didesnės tolerancijos, socialinio įtraukimo ir dialogo, kaip išeities didėjant rasizmui nuo ekonomikos krizės smarkiai nukentėjusiose šalyse, kur klesti nacionalistinės, euroskeptiškos ir antiimigracinės partijos.
Jo vizitas provokavo protestus kai kuriuose sluoksniuose, tarp jų – „Femen“ aktyvistės pirmadienio akciją, kai ji nuogomis krūtimis užlipo ant altoriaus katedros Strasbūro katedroje. Kritikai peikia Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo sprendimą pakviesti religinį lyderį sakyti kalbos pasaulietiškai institucijai.
M.Schultzas kvietimą šį savaitgalį teisino Vatikano laikraščio „L'Osservatore Romano“ redakcijos skiltyje ir sakė, kad šis vizitas galėtų padėti „Europai nusikratyti savo stingulio“ ir jokiu būdu nėra „ataka prieš pasaulietiškumą“.
Popiežiaus dešinioji ranka, Vatikano premjeras Pietro Parolinas, sakė, kad Pranciškaus žinia turės stiprią socialinę dimensiją, ir paragino katalikus įnešti „savo indėlį“ į Europos projektą, demonstruojant „solidarumą su nušalintaisiais“.
Pasaulio 1,2 mlrd. katalikų lyderis tikriausiai ragins labiau stengtis spręsti jaunimo nedarbo, kuris žemyne yra vidutiniškai 21,6 proc., problemą ir rūpintis tais, kurie bėga iš karo zonų ir nuo persekiojimo, taip pat – pagyvenusiais žmonėmis.
Daugeliui, pirmiausia – Bažnyčios konservatorių sparne, svarbu tai, ar Pranciškus paminės tokius opius klausimus kaip gėjų santuokos, abortai ir eutanazija, po pastaruoju metu priimtų įstatymų pakeitimų Europos šalyse.
