Netiesioginiai šalies vadovo rinkimai turėjo vykti vasario
mėnesį, kai Atėnams teks dalyvauti kebliose derybose su pinigų
stokojančios šalies skolintojais – Europos Sąjunga (ES) ir
Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), tačiau vyriausybė nutarė juos
paankstinti.
Vis dėlto pastangos apsisaugoti nuo netikrumo per tas derybas
gali atsigręžti kitu galu, nes vyriausybė turi tik nedidelę
daugumą 300 vietų parlamente, ir padėti iškilti opozicinei
radikalių kairiųjų partijai „Syriza“, kuri nori, kad būtų
atšaukta griežto taupymo politika ir būtų iš naujo tariamasi dėl
Graikijai suteikto finansinės pagalbos paketo sąlygų.
Administracija, vadovaujama konservatyvių pažiūrų premjero
Antonio Samaro, turi mažai galimybių per pirmąjį
ir antrąjį rinkimų ratą sutelkti 200 balsų, reikalingų, kad jos
kandidatas – buvęs ES aplinkos komisaras Stavras Dimas – būtų išrinktas į daugiausiai reprezentacinį prezidento
postą.
Jeigu nesusidarys dauguma per trečiąjį ir paskutinį balsavimą
gruodžio 29 dieną, kai reikėtų užsitikrinti 180 įstatymų
leidėjų balsų, turės būti skelbiami pirmalaikiai rinkimai.
Jeigu susiklostytų toks scenarijus, didžiausios sėkmės
galėtų tikėtis „Syriza“.
Šis balsavimas bus atidžiai stebimas Europoje, kur Graikijos
likimas ir jos padėtis euro zonoje nera užtikrinta.
Tačiau banko „BNP Paribas“ analitikas Thibault Mercier sakė, kad dabar Graikijos biudžeto padėtis geresnė negu
buvo per skolų krizės kulminaciją 2012 metais.
Prognozuojama, kad šalies ekonomika ateinančiais metais augs 2,9
proc., o biudžeto deficitas sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus
produkto (BVP). Prieš penkerius metus deficitas siekė 15 procentų.
Be to, „taršos kanalas likusiai euro zonai šiuo metu yra
smarkiai sumažintas“, – nurodė Th.Mercier.
Antradienį viešėdamas Atėnuose ES ekonomikos reikalų
komisaras Pierre'as Moscovici pareiškė:
„Graikijos vieta yra Europoje. Tai vietai nebegresia toks pavojus
kaip anksčiau.“