„Mums reikia ilgos perspektyvos strategijos, planų (ne
vieniems) metams. Mes turime būti realistiški, turime vertinti tai
kaip ilgalaikį žaidimą“, – sakė D.Tuskas po to, kai pirmą
kartą pirmininkavo ES lyderių viršūnių susitikimui, kurio metu
buvo svarstomi santykiai su Rusija.
„Turime peržengti buvimą reaktyviais ir besiginančiais“,
– sakė jis ir paragino europiečius „atgauti pasitikėjimą
savimi ir suprasti savo pačių stiprybę“ bendraujant su Rusija.
Rusijos kišimasis Ukrainoje ir, ypač, kovo mėnesį įvykdyta
Krymo aneksija išprovokavo didžiausią krizę Europoje nuo Šaltojo
karo pabaigos.
Tai taip pat aiškiai atskleidė nuomonių skirtumus ES viduje
dėl to, kaip geriausia reaguoti.
Kai kurios narės, tokios kaip Vokietija ir Italija, kurios
palaiko plačius prekybinius ir politinius ryšius su Rusija, nelabai
norėjo užimti pernelyg griežtos pozicijos ir lėtai keitė savo
poziciją dėl sankcijų Maskvai įvedimo.
Kitos narės, tokios kaip Didžioji Britanija, nuo pat pradžių
spaudė įvesti griežtas sankcijas ir akcentavo būtinybę pasiųsti
griežtą signalą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Vakarai
nesutiks su įvykusiu faktu Ukrainoje ir Kryme.
D.Tuskas yra pirmasis žmogus iš Rytų Europos, vadovaujantis
Europos Vadovų Tarybai. Anksčiau, dirbdamas Lenkijos premjero poste,
jis propagavo panašų griežtą atsaką.
Ketvirtadienį jis sakė, kad Rusija Europos Sąjungai yra didelis
iššūkis, bet nurodė, kad viršūnių susitikimo diskusijos buvo
pragmatiškos ir praktiškos.
„ES reikia bendros, vieningos pozicijos“, – sakė jis ir
pridūrė, jog buvo „absoliučiai aišku, kad visos ES valstybės
nori būti drauge (susidurdamos) su šiuo iššūkiu prie mūsų
rytinių sienų“.