„Ši kova nuspręs, ar Graikija lieka Europoje“, – sakė
A.Samaras prezidentui Karolui Papulijui,
prašydamas paleisti parlamentą prieš rinkimus sausio 25 dieną.
Būsimi rinkimai jau krėtė rinkas ir gali atgaivinti
nuogąstavimus dėl šios šalies ateities euro zonoje.
Jie buvo sušaukti pirmadienį, parlamentarams iš trečio bandymo
nesugebėjus išrinkti žmogaus, kuris prezidento poste pakeistų 85
metų K.Papuliją. Jo penkerių metų kadencija baigsis kovo mėnesį.
Praėję rinkimai įstūmė Graikiją į savaites trukusią
politinę nežinomybę ir nuogąstaujama, kad toks scenarijus gali
pasikartoti kitą mėnesį, nes vyksta labai atkaklios varžybos tarp
A.Samaro konservatyvios „Naujosios demokratijos“ ir radikalių
kairiųjų „Syriza“, kuri nepritaria taupymo priemonėms.
„Per precedento neturintį posūkį naujasis parlamentas
galėtų išrinkti prezidentą ir vėl būti paleistas naujiems
rinkimams (iš karto po to), jei nebus galima suformuoti
vyriausybės“, – antradienį rašė liberalus dienraštis
„Kathimerini“.
„Rinkimai, kurių niekas nenorėjo, surengti tvyrant netikrumo
atmosferai“, – rašė centro kairės dienraštis „Ta Nea“.
Partijos „Syriza“ dienraštis „Avgi“ rašė, kad
kairiųjų vyriausybė suteiktų „viltį Europos liaudims ir
košmarus jas engiantiems elitams“.
„Syriza“ atmetė perspėjimus, kad jos rinkimų programa gali
sukrėsti rinkas, bet kelios valandos po to, kai pirmadienį buvo
sušaukti nauji rinkimai, Tarptautinis valiutos fondas (TVF)
paskelbė, kad sustabdo tolesnį finansinės pagalbos dalių
išmokėjimą Graikijai kol bus suformuota nauja vyriausybė.