Atsinaujinus mūšiams aplink Ukrainos prorusiškų separatistų pagrindinę tvirtovę Donecką, beveik nebeliko vilčių, kad pavyks įgyvendinti rugsėjį Minske pasirašytą susitarimą.
„Rusijai ... nesilaikant arba nesutiks laikytis tų susitarimų, mes, be abejo, susiduriame su labai rimta padėtimi. Tokiu atveju, manau, mes taip pat turėsime ES lygiu spręsti, kokių galėtume imtis papildomų spaudimo priemonių“, – sakė E.Rinkevičius žurnalistams Rygoje po susitikimo su Švedijos diplomatijos vadove Margot Wallstrom.
E.Rinkevičius, prieš dvi savaites apsilankęs Kijeve ir Maskvoje, anksčiau sakė įžvelgiantis galimybių išspręsti Ukrainos krizę.
Tačiau penktadienį Latvijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad padėtis toje šalyje yra „labai bloga“, ir reiškė abejones, ar Minsko susitarimas gali likti kokios nors taikos sutarties pagrindu.
„Minsko susitarimai yra vieninteliai, kuriuos taip pat pasirašė Rusija, – sakė jis. – Tačiau padėtis tampa rimta. Vis dėlto dar nenoriu skelbti Minsko susitarimų visiškai žlugusiais.“
Vilnius ir Stokholmas pritaria
Penktadienį Vilniuje susitikę Lietuvoje ir Švedijos užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad suaktyvėjus smurtui Rytų Ukrainoje Vakarai turi tęsti sankcijas ir toliau spausti Rusiją pakeisti kursą.
Pasak Švedijos užsienio reikalų ministrės Margot Wallstroem, Europos šalys turi laikytis sankcijų politikos ir tęsti dialogą su Rusija, nors ir sunku tai daryti.
„Tai sunku, kadangi nors mes matome, kad sankcijos yra svarbios ir jos veikia, bet mes iki šiol nepamatėme reikalingų pokyčių Rusijos elgesyje (...). Prieš ką nors keisdami turime įsitikinti, kad jie laikosi savo įsipareigojimų“, – spaudos konferencijoje sakė M.Wallstroem.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat sakė, kad svarbus dabartinės Vakarų politikos tęstinumas.
„Mes matom situaciją aštrėjančią, mes matom dar daugiau tragedijų, mes matome dar daugiau dėl to, kad toliau remiami teroristai ir toliau remiamos jų akcijos, matome, kokie procesais vyksta. Todėl mes turime išlikti nuoseklūs, vieningi ir tęsti toliau politiką bandant įtakoti situaciją, priverčiant pakeisti kursą“, – žurnalistams sakė ministras.
M.Wallstroem užsienio reikalų ministre paskirta po 2014 metų rudenį Švedijoje vykusių rinkimų. Tai pirmasis jos vizitas Lietuvoje.
Ukraina penktadienį pareiškė, kad „Rusijos teroristų grupės“ pradėjo naują puolimą fronte, padalijusiame karo nuniokotos šalies rytinį pramonės regioną.
Pirmadienį Briuselyje įvykęs ES užsienio reikalų ministrų susitikimas parodė, kad išlieka nesutarimų tarp šalių, kurios nori tartis dėl galimybės sušvelninti Rusijai paskelbtas ekonomines sankcijas, ir tų, kurios nori, kad sankcijos liktų galioti arba netgi būtų sugriežtintos. Galiausiai diplomatijos vadovai susitarė, kad liks galioti esama padėtis.
E.Rinkevičius, kurio vyriausybė yra viena iš sankcijų šalininkių, sakė, kad ES turėtų padidinti pastangas siekiant Minsko paliaubų susitarimo įgyvendinimo, tačiau taip pat pasiūlyti Rusijai sankcijų sušvelninimo perspektyvą, jeigu ji bendradarbiaus sprendžiant Ukrainos krizę.
„Bet jeigu įvyks smarkus (padėties) pablogėjimas, manau, ES turėtų ... pagalvoti, ką galėtume padaryti iš savo pusės, kad paskatintume įgyvendinti tą susitarimą, taip pat ir apie tai, koks galėtų būti papildomas spaudimas“, – aiškino jis.
