Estijoje rinkimus laimėjo valdančioji premjero partija

Numatoma, kad prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas paprašys Reformų partijos vadovo, dabartinio premjero Taavi Roivas suformuoti koaliciją, nes jo vadovaujama politinė jėga sekmadienį užsitikrino 30 mandatų 101 vietą turinčiame parlamente.

„Reformų partija yra 2015 metų parlamento rinkimų nugalėtoja“, – sekmadienio vakarą T.Roivas paskelbė per visuomeninę televiziją ERR, kai oficialūs rezultatai parodė, kad jo centristinis judėjimas laimėjo, nors ir neteko trijų mandatų.

35 metų premjeras atmetė galimybę sudaryti koaliciją su prorusiška Centro partija, kuri parlamente užsitikrino viena vieta daugiau ir dabar turės 27 mandatus.

T.Roivas užsiminė, kad galbūt tęs bendradarbiavimą su esamais koalicijos partneriais socialdemokratais, laimėjusiais 15 mandatų ir naujos sudėties parlamente turėsiančiais keturiomis vietomis mažiau.

„Reformų partija galės formuoti vyriausybę ... (bet) derybos dėl koalicijos gali būti sudėtingos“, – autoritetingas Estijos politikos apžvalgininkas Ahto Lobjakas sakė naujienų agentūrai AFP, pažymėdamas, kad dabar parlamente dirbs šešios partijos, o ne keturios kaip anksčiau.

Pirmą kartą į parlamentą pateko liberali Laisvės partija ir prieš imigraciją nusistačiusi Konservatyvioji liaudies partija (EKRE), kurios abi pasidalys 15 vietų.

Analitikai prognozuoja, kad T.Roivas atnaujins koaliciją su socialdemokratais, galbūt dar pakviesdamas į ją konservatyvią „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungą (IRL). Pastarosios partijos pozicijos sekmadienį susilpnėjo labiausiai – vietoje turėtų 14 mandatų jai beliko devyni.

Kaip rodo Nacionalinio rinkimų komiteto duomenys, už Reformų partiją balsavo iš viso 158 885 (27,7 proc.) rinkėjų; Centro partija užsitikrino 142 442 balsus (24,8 proc.), socialdemokratai – 87 257 (15,2 proc.), IRL — 78 688 (13,7 proc.), Laisvės partija – 49 883 (8,7 proc.), o EKRE – 46 770 balsus (8,1 procento).

Kitos partijos ir nei vienas iš nepriklausomų kandidatų neįveikė 5 proc. balsų slenksčio ir nepateko į parlamentą.

Balsavime dalyvavo iš viso 574 108 rinkėjai (63,7 proc.), nurodė Komitetas.

„Kalbant apie Estijos provakarietišką orientaciją, įsipareigojimus ES ir NATO – visa tai išlieka ir galbūt taps dar labiau išreikšta“, – sakė A.Lobjakas, vadindamas dviejų naujų partijų atėjimą posūkiu į dešinę.

Maskvos pernai įvykdyta Krymo aneksija ir kišimasis į konfliktą Rytų Ukrainoje sukėlė didelį susirūpinimą Europos Sąjungoje, taip pat Estijoje, kur tarp 1,3 mln. šalies gyventojų ketvirtadalį sudaro rusai.

Karinės pratybos netoli Estijos sienų, kurias Maskva surengė likus kelioms dienoms iki rinkimų, dar labiau pakurstė nerimą Europoje, kad Kremlius gali mėginti destabilizuoti šalis, priklausiusias jo įtakos zonai Sovietų Sąjungos laikais.

NATO siekia suteikti atsvarą, rengdama planus, kaip bus sustiprinta jos rytų sparno gynyba, ir nusprendė įkurti ypač greito reagavimo pajėgas, turėsiančias 5 000 karių, bei Aljanso vadavietes šešiose rytinėse bloko šalyse, įskaitant Estiją.

„Jeigu jie (rusai) ateitų čia, Estija nieko negalėtų padaryti... Nesu tikras, ar NATO mums padės“, – naujienų agentūrai AFP sakė 25 metų Talino universiteto studentas Piotras Sirotkinas, balsavęs sostinėje.

T.Roivas, kuris yra jauniausias ES vyriausybės vadovas, kartu su kitų Baltijos valstybių lyderiais prašė atsiųsti į jų šalis daugiau NATO karių, karinės technikos, taip pat suintensyvinti patruliavimą ore, suteikiant atsvarą padidėjusioms Maskvos karinėms ambicijomis šiame regione.

Prieš rinkimus apklausos rodė, kad Centro partija, daugiausiai palaikoma vietos rusų, yra šiek tiek populiaresnė negu kitos, bet jos lyderio – 64 metų Edgaro Savisaaro – reputaciją pernai aptemdė jo išsakytas palaikymas Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai.

Kai kurie rinkėjai sakė nesukantys galvos dėl Maskvos keliamos grėsmės, nes jiems labiau aktualūs kasdieniai rūpesčiai.

Karštos debatų temos prieš rinkimus buvo siūlymai trigubai – iki 1 000 eurų – padidinti minimalų darbo užmokestį ir sumažinti socialinio draudimo įmokas.

„Manau, kad esama daug svarbesnių dalykų negu nerimas dėl Rusijos“, – sakė AFP 18-metė studentė Eve Tonisson, balsuodama Vymsio mieste į šiaurę nuo Talino.

„Daug jaunų žmonių išvyksta į užsienį, nes ten atlyginimai didesni. ... Pati asmeniškai nemanau, kad liksiu Estijoje“, – pridūrė ji.

Studentės nuomonė atspindi nerimą keliančias demografijos tendencijas mažytėje Estijoje, iš kurios daug jaunimo išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo užsienyje.

Estijos, seniai pasisakančios už fiskalinę drausmę Europos Sąjungoje, bendrasis vidaus produktas praeitais metais augo 1,8 procento. Prognozuojama, kad šiemet BVP išaugs 2,5 procento. Tuo tarpu nedarbas pernai svyravo apie 7 procentus.

Nuodugnios reformos ir daug metų vykdyta skausmingo taupymo politika Estijai atvėrė kelią 2011 metais įstoti į euro zoną, bet kai kurie jos gyventojai įsitikinę, kad gana neturtinga šalis neturėtų pumpuoti daugiau lėšų gelbėti prasiskolinusiai Graikijai.

„Graikai dabar jau turėtų sugebėti tvarkytis patys“, – Vymsyje sakė 29 metų žiniasklaidos darbuotojas Martinas Kallikivi.

Jis, kaip ir daugelis estų, supranta, kokia didele našta visuomenei gali tapti griežto taupymo politika, kurios poveikį tikriausiai jus ištisos kartos.

„Daugelį metų vyriausybės neteikė pakankamos pagalbos vaikus auginančioms šeimoms, o dėl to mažėja Estijos gyventojų skaičius“, – pažymėjo M.Kallikivi.