Dauguma ministrų per susitikimą Latvijos sostinėje dėjo viltis
į naujausią Minsko sutartį ir teigė, kad ES turėtų griežtinti
sankcijas tik tuo atveju, jei paliaubos būtų rimtai pažeistos,
pavyzdžiui, jei separatistai užpultų Ukrainos uostamiestį Mariupolį.
Konfliktuojančios pusės kaltina viena kitą nesibaigiančiu
smurtu po to, kai praėjusį mėnesį pasirašytoje paliaubų sutartyje
buvo numatytas sunkiosios ginkluotės atitraukimas nuo fronto
linijos Rytų Ukrainoje.
Italijos užsienio reikalų ministras Paolo
Gentiloni įžvelgė vilties teikiančių ženklų Rytų Ukrainoje.
„Šiuo metu nereikia nei naujų sankcijų, nei automatiško jų
pratęsimo“, – reporteriams teigė ministras.
Jo kolega iš Austrijos Sebastianas Kurzas jam
pritarė.
„Matome vilties prošvaistę nuo Minsko (derybų). Turėtume daryti
viską, kad pagerintume situaciją ir vėliau nuspręsti, ar teigiamas
poslinkis įvyko ir mes galime sumažinti sankcijas, ar jas
praplėsti“, – kalbėjo Austrijos užsienio reikalų ministras.
Komentarai atspindi nuomonių išsiskyrimą tarp 28 ES šalių dėl
sankcijų Rusijai – didžiausiai bloko energijos tiekėjai.
Britanijai, Lenkijai, Baltijos šalims užimant griežtą poziciją
sankcijų atžvilgiu, kitos ES narės, įskaitant Italiją, Austriją,
Kiprą, sankcijas vertina skeptiškai. Naujasis Graikijos premjeras
Alexis Tsipras stojo į taikiųjų pusę.
Pagrindinis sprendimas, kurį ES svarstys greitu metu – Rusijos
sankcijų pratęsimas. Jos buvo priimtos pernai liepą. Norint jas
pratęsti, būtinas vienbalsiškumas.
„Jei Minsko sutartis plėtosis teigiama linkme, tikėtina, kad
nebus priimta nieko naujo dėl sankcijų. Kita vertus, jei bus rimtų
pažeidimų, sankcijos galėtų išlikti“, – tokią nuomonę penktadienį
pateikė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius
penktadienį tvirtino, kad sankcijų pratęsimas iki metų pabaigos yra
mažiausia, ką ES galėtų padaryti. Belgijos ministras Didier Reyndersas šeštadienį pažymėjo, kad sankcijos
veikiausiai bus pratęstos galioti iki metų pabaigos.