Dauguma ministrų per susitikimą Latvijos sostinėje dėjo viltis į naujausią Minsko sutartį ir teigė, kad ES turėtų griežtinti sankcijas tik tuo atveju, jei paliaubos būtų rimtai pažeistos, pavyzdžiui, jei separatistai užpultų Ukrainos uostamiestį Mariupolį.
Konfliktuojančios pusės kaltina viena kitą nesibaigiančiu smurtu po to, kai praėjusį mėnesį pasirašytoje paliaubų sutartyje buvo numatytas sunkiosios ginkluotės atitraukimas nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.
Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni įžvelgė vilties teikiančių ženklų Rytų Ukrainoje.
„Šiuo metu nereikia nei naujų sankcijų, nei automatiško jų pratęsimo“, – reporteriams teigė ministras.
Jo kolega iš Austrijos Sebastianas Kurzas jam pritarė.
„Matome vilties prošvaistę nuo Minsko (derybų). Turėtume daryti viską, kad pagerintume situaciją ir vėliau nuspręsti, ar teigiamas poslinkis įvyko ir mes galime sumažinti sankcijas, ar jas praplėsti“, – kalbėjo Austrijos užsienio reikalų ministras.
Komentarai atspindi nuomonių išsiskyrimą tarp 28 ES šalių dėl sankcijų Rusijai – didžiausiai bloko energijos tiekėjai.
Britanijai, Lenkijai, Baltijos šalims užimant griežtą poziciją sankcijų atžvilgiu, kitos ES narės, įskaitant Italiją, Austriją, Kiprą, sankcijas vertina skeptiškai. Naujasis Graikijos premjeras Alexis Tsipras stojo į taikiųjų pusę.
Pagrindinis sprendimas, kurį ES svarstys greitu metu – Rusijos sankcijų pratęsimas. Jos buvo priimtos pernai liepą. Norint jas pratęsti, būtinas vienbalsiškumas.
„Jei Minsko sutartis plėtosis teigiama linkme, tikėtina, kad nebus priimta nieko naujo dėl sankcijų. Kita vertus, jei bus rimtų pažeidimų, sankcijos galėtų išlikti“, – tokią nuomonę penktadienį pateikė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį tvirtino, kad sankcijų pratęsimas iki metų pabaigos yra mažiausia, ką ES galėtų padaryti. Belgijos ministras Didier Reyndersas šeštadienį pažymėjo, kad sankcijos veikiausiai bus pratęstos galioti iki metų pabaigos.
