„Ar nemanote, kad FN, gavęs 25 proc. balsų Europos
(Parlamento) rinkimuose ir galbūt 30 proc. vietos rinkimuose...
galėtų laimėti prezidento rinkimus?“ – klausė premjeras
televizijos „iTele“ laidoje.
„Ne 2022 metais, ne 2029 metais, bet 2017-aisiais“, –
pridūrė jis.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad FN gali gauti
„beprecedentį“ balsų skaičių būsimuose vietos valdžios
rinkimuose, kurie vyks kovo 22 ir 29 dienomis, sakė M.Vallsas.
„Metronews“ ir LCI užsakymu „OpinionWay“ atlikta
apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti penktadienį, parodė, kad
opozicinė centro dešinioji Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP)
pirmajame vietos rinkimų ture turėtų gauti 29 proc. balsų, o FN-
28 procentus.
„Man baisu dėl mano šalies, man baugu, kad ji neatsilaikys
prieš Nacionalinį frontą“, – sakė premjeras, kuris dar pernai
įspėjo, kad ši kraštutinių dešiniųjų politinė jėga yra
„prie valdžios vartų“ Prancūzijoje.
„Kad ir kaip klostytųsi reikalai, mums bus reikalingas gerokai
didesnis (rinkėjų) aktyvumas, kad FN rezultatas būtų
prastesnis“, – sakė M.Vallsas.
„Jų politinė programa – pasitraukimas iš euro zonos,
pasitraukimas iš Bendrosios žemės ūkio politikos (sistemos) – yra
katastrofa šaliai, pragaištis prancūzams“, – sakė premjeras.
M.Vallso ir prezidento Francois Hollande'o
Socialistų partijai prognozuojama nesėkmė vietos rinkimuose.
Tačiau premjeras sakė, kad jis „be jokių abejonių“ liks
vadovauti vyriausybei po rinkimų.
„Tęsiu Respublikos prezidento man patikėtą misiją reformuoti
šalį“, – sakė M.Vallsas.