Islandija prašymą dėl narystės ES pateikė 2009 metais.
Tačiau ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gunnaras Bragi
Sveinssonas pranešė, kad centro dešiniųjų vyriausybė informavo šiuo metu ES pirmininkaujančią
Latviją ir Europos Komisiją apie šalies sprendimą atšaukti šį
prašymą.
„Islandijos interesai geriau įgyvendinami nebūnant Europos
Sąjungoje“, – rašoma ministro pareiškime, kuris paskelbtas jo
tinklalapyje.
Islandija pirmą kartą dėl narystės ES kreipėsi 2009 metais
vadovaujant kairiųjų vyriausybei, kai šalis smarkiai nukentėjo nuo
ekonominės krizės, per kurią Islandijos krona nuvertėjo beveik
perpus, todėl narystės euro zonoje perspektyva tuo metu Reikjavikui
atrodė viliojanti.
Tačiau opi žvejybos kvotų problema tapo pagrindine kliūtimi
prisijungimui prie ES, nors šis klausimas taip ir nebuvo pradėtas
nagrinėti derybose dėl narystės, kurias šalis pradėjo 2011 metų
vasarą. Žvejyba yra vienas iš pagrindinių šios Šiaurės Atlanto
salos pajamų šaltinių.
Viešosios nuomonės apklausos taip pat ėmė rodyti stiprėjantį
visuomenės nepritarimą stojimui į Bendriją.
Kai 2013 metais į valdžią atėjo centristinė Pažangos partija
ir dešiniojo sparno Nepriklausomybės partija, derybos su Briuseliu
buvo sustabdytos. Visgi pažado surengti referendumą dėl stojimo į
ES vyriausybė neįvykdė.
Islandija nurodė norinti palaikyti „glaudžius ryšius ir
bendradarbiavimą“ su ES.
Islandija priklauso Šengeno erdvei, kurios valstybių piliečiams
garantuojamas nevaržomas judėjimas, ir Europos ekonominei erdvei –
laisvosios prekybos zonai Europoje.