Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė, kad Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas stengiasi supriešinti Europą,
naudodamasis tuo konfliktu. Jeigu jam pasisektų, tai būtų
„nelaimė laisvajam pasauliui“.
Rusija ir karas Ukrainoje – vienos iš pagrindinių temų,
kurios bus nagrinėjamos ES viršūnių susitikime Briuselyje, bet
abejotina, ar lyderiai paskelbs kokių nors naujų sankcijų.
ES yra uždraudusi išduoti vizas 150 asmenų, įskaitant kai
kuriuos aukšto rango Rusijos pareigūnus, taip pat blokuoja jų
aktyvus Bendrijoje. Sankcijos taip pat taikomos 37 juridiniams
subjektams, tokiems kaip bankai, bendrovės ir separatistų
institucijos.
Jeigu Rusijai pavyktų išprovokuoti nesutarimus dėl sankcijų,
„tai būtų didžiausia sėkmės istorija prezidentui V.Putinui“,
perspėjo A.Jaceniukas.
ES lyderiai svarstys, ar pratęsti Rusijai dėl jos
vaidmens Ukrainos konflikte taikomas ekonomines sankcijas, kurios
baigs galioti liepą, tačiau manoma, kad sprendimas šiuo klausimu
bus atidėtas.
Kita svarbi Europos Sąjungos viršūnių susitikimo tema Briuselyje bus Graikija.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras ketvirtadienį per Europos Sąjungos
viršūnių susitikimą Briuselyje prašys kolegų iš kitų Bendrijos
valstybių pervesti Atėnams gyvybiškai būtinų lėšų, kad
padėtų jo skolų slegiamai šaliai išvengti gresiančio grynųjų
pinigų stygiaus.
Graikijos ir Ukrainos temos neabejotinai dominuos dvi dienas
truksiančiame viršūnių susitikime, kuris vyks Briuseliui
tebeieškant atsakymų, kaip kovoti su šiomis krizėmis, kurios
Bendrijai yra vienas rimčiausių ekonominių ir strateginių
išbandymų per visą jos istoriją.
Nors Graikijos klausimo nėra oficialioje susitikimo
darbotvarkėje, vienas ES pareigūnas sakė, jog akivaizdu, kad tai
viena rimčiausių problemų ir ji bus aptariama.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Graikijos
premjero prašymu ketvirtadienį vakare viršūnių susitikimo
kuluaruose surengs specialias derybas tarp A.Cipro, Vokietijos
kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois
Hollande'o, pranešė jo atstovas spaudai.
Šiame pokalbyje taip pat dalyvaus Europos Komisijos vadovas
Jeanas-Claude'as Junckeris, Europos centrinio
banko vadovas Mario Draghi ir olandų finansų
ministras Jeroenas Dijsselbloemas,
vadovaujantis euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai
Eurogrupei.
Per šias derybas A.Cipras turės progą pamėginti įtikinti
A.Merkel ir F.Hollande'ą – įtakingiausius politinius veikėjus euro
zonoje – sutikti sušvelninti finansinės pagalbos programos Graikijai
sąlygas mainais į Atėnų pažadus įgyvendinti reformas.
Vis labiau baiminamasi potencialiai pragaištingo Graikijos
pasitraukimo – netyčinio ar suplanuoto – iš euro zonos, Atėnams
susidūrus su grėsme, kad penktadienį šalis nebegalės įvykdyti
skolos mokėjimo įsipareigojimų.
Abiem pusėms pastebimai griežtinant retoriką, Graikijos
parlamentas trečiadienį priėmė „humanitarinės krizės“
įstatymo projektą, numatantį pagalbą labiausiai skurstantiems
šalies gyventojams, nors ES smarkiai spaudė Atėnus atsisakyti šio
teisės akto.
Tuo metu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, vienas griežčiausių naujosios Graikijos
vyriausybės planų atsisakyti taupymo politikos kritikų,
trečiadienį įspėjo, kad Atėnus „spaudžia laikas“.
Graikija siekia, kad jai būtų išmokėta paskutinė išmoka
pagal 240 mlrd. eurų vertės ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF)
finansinės pagalbos programą – maždaug 7 mlrd. eurų, bet Briuselis
atsisako tai padaryti, kol nepritarta Atėnų parengtam naujam
reformų planui.
Penktadienis yra galutinis terminas Graikijai sumokėti 300 mln.
eurų TVF ir išpirkti iždo vekselių už 1,6 mlrd. eurų, o Europos
diplomatai sako, kad „neaišku netgi dėl to, kaip pragyventi kelias
artimiausias dienas“.
Europa nervingai reagavo į šią savaitę Graikijos
vyriausybės paskelbtą žinią, kad A.Cipras kitą mėnesį vyks
neplanuoto vizito į Maskvą, nors ES ir Rusijos santykiai dėl
krizės Ukrainoje šiuo metu yra pašliję labiausiai nuo šaltojo
karo laikų.
ES ekonominės sankcijos Rusijai, kurios buvo įvestos pernai
liepą, kai virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos
teritorijos Rytų Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos oro linijų
keleivinis lėktuvas, yra vienas svarbiausių klausimų Bendrijos
viršūnių susitikimo ketvirtadienio darbotvarkėje.
„Labiausiai tikėtina“, kad sankcijos bus pratęstos iki šių
metų pabaigos, tačiau šiame susitikime dėl to veikiausiai nebus
sutarta, sakė diplomatai ir nurodė, jog lyderiai tikriausiai atidės
sprendimą iki kito viršūnių susitikimo, kuris vyks liepą.
Sprendimas pratęsti sankcijų taikymą iki gruodžio 31 dienos
atitiktų vasarį Minske pasiektus susitarimus, atvėrusius kelią
trapioms paliauboms tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Kremliaus
remiamų separatistų šalies rytuose.
Naujų sankcijų nebus, nes ES ir JAV laikosi pozicijos, kad jos
galėtų būti įvestos tik dėl itin rimto paliaubų pažeidimo,
pavyzdžiui, separatistams surengus strategiškai svarbaus Mariupolio
uostamiesčio puolimą, sakė diplomatai.
ES lyderiai penktadienį turėtų paskelbti „griežtą“
susitikimo baigiamąjį pareiškimą, kuriame bus aiškiai nurodyta,
kad vėliau ketinama priimti oficialų sprendimą dėl sankcijų
pratęsimo, sakė šaltiniai.
Bendrijos lyderiai taip pat turėtų patvirtinti sprendimą
sukurti specialiąją žiniasklaidos grupę kovai su Rusijos skelbiama
dezinformacija apie Ukrainą, kuriuo iš esmės pripažįstamas
faktas, kad propagandos kare Vakarai pralaimi Maskvai.
Ketvirtadienį taip pat bus aptartas vadinamosios energetikos
sąjungos kūrimas, daugiausia dėmesio skiriant priemonėms,
kuriomis siekiama mažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Penktadienį bus diskutuojama apie Libiją, tačiau kalbėti apie
galimą ES saugumo misiją šioje šalyje „kol kas anksti“, sakė
pareigūnai.