Kultūros ministras Dario Franceschini penktadienį nukirpo raudoną kaspiną ir atidarė restauruota Paslapčių vilą – įspūdingą pastatą su nuostabiomis freskomis, įsikūrusį griuvėsiais virtusio Pompėjos miesto centre.
D.Franceschini teigė, kad šioje išskirtinėje vietoje vis dar liko problemų, tačiau Italija suspėjo su ES nustatytu reikalavimu iki metų pabaigos išleisti 105 mln. eurų sumą vietos išlaikymo ir restauravimo darbams.
Iš suplanuotų projektų tebuvo atlikti trys, o dar trylika laukia ateityje. Dirbti Pompėjoje pasamdyta daugiau žmonių, o ir lankytojų praėjusiais metais buvo 200 tūkst. daugiau nei 2013 m.
„Mes suprantame, kad pasaulis labai atidžiai stebi, kas dedasi čia, Pompėjoje, – kalbėjo D.Franceschini. – Šiandien Italija didžiuojasi galėdama pasauliui pranešti, kad atvertė naują lapą“.
Prie Viduržemio jūros įsikūręs senovės miestas Pompėja buvo sunaikintas 79-aisiais mūsų eros metais, kai jį užliejo iš Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržusi lava. Ji pražudė tūkstančius žmonių ir palaidojo miestą po 6 m storio pelenų sluoksniu. Būtent pelenai ir padėjo išsaugoti daugybę Pompėjos turtų ir reliktų, kurie padėjo archeologams daugiau sužinoti apie tą laikmetį.
Pirmieji kasinėjimai pradėti XVIII a., tačiau net ir šiandien du trečdaliai vietos vis dar neatkasti. Paskutiniu metu Pompėjos miestas buvo visiškai apleistas, valdžia juo nesirūpino, o lėšas, skirtas jos restauravimui ir archeologiniams darbams, kaip manoma, pasisavino korumpuoti Pietų Italijos politikai.
Neprižiūrėtos ir talžomos smarkaus lietaus, Pompėjos sienos beveik visiškai sutrupėjo. 2010 m. sugriuvo Gladiatorių rūmai, ėmė byrėti ir kitų pastatų sienos. Šie įvykiai sukėlė tokį atgarsį pasaulyje, kad ES nusprendė daugiau nebeskirti finansinės paramos, kuri akivaizdžiai ėjo perniek. Tuo tarpu Italijos valdžia sukūrė nedidelę administracinę grupę, kuri turėjo vadovauti miesto restauracijos projektui, ir pasirūpino, kad joje nebūtų mafijos narių.
Tarp kitų reikalavimų, pinigų skyrusi ES numatė, kad Pompėjoje turi būti sutvirtintos pastatų sienos ir sukurta nuotėkų sistema. Tačiau chroniški Italijos biurokratų atidėliojimai taip įsiutino ES valdžią, kad buvo nuspręsta, jog iš Italijos bus atimti pinigai, jei ši nesugebės jų panaudoti tinkamai.
Tuo pat metu organizacija UNESCO pagrasino išbraukti Pompėją iš Pasaulio paveldo sąrašo – šis vietai skirtas statusas kasmet pritraukia virš 2 mln. turistų.
Vis dėlto UNESCO atstovas, praėjusių metų lapkritį ištyręs vietą, pasakė, kad progresas vis dėlto buvo padarytas ir Pompėja iš sąrašo išbraukta nebus.
D.Franceschini teigė, kad Italija ieško privačių rėmėjų, kurie galėtų finansuoti restauracijos Pompėjoje projektus. Fundatoriai, remiantys kultūrinių ir istorinių vietų išsaugojimą, Italijoje nėra naujiena: štai batų kompanija „Tod's“ finansuoja Romos koliziejaus atstatymą, papuošalų gamintoja „Bulgari“ rūpinasi Romoje esančių Ispanijos laiptų priežiūra.
„Privatūs ištekliai gali papildyti viešuosius, tačiau jų pakeisti negali, – kalbėjo D.Franceschini. – Mūsų paveldo dydis visuomet reikalaus didelio viešųjų išteklių panaudojimo“.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
