Ataskaitoje, kuri pirmadienį pristatoma Europos Parlamento (EP)
Užsienio reikalų komitete, Rusija atvirai įvardijama kaip karo
Ukrainoje kurstytoja, o Europa raginama atsisakyti bendradarbiavimo su
Rusija, kol ši nevykdys tarptautiniais susitarimais prisiimtų
įsipareigojimų.
G.Landsbergio parengtoje ataskaitoje dar kartą smerkiama Rusijos
vykdomas „nepaskelbtas karas“ prieš Ukrainą, Krymo aneksija,
taip pat ankstesni kariniai veiksmai prieš Gruzijos teritorinį
vientisumą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, nurodoma ir Rusijos
atsakomybė dėl kitų įšaldytų konfliktų Padniestrėje bei Kalnų
Karabache. Dokumente įvertinama, kad Rusija savo veiksmais pamynė
daugybę tarptautinių susitarimų ir tai „ilgam laikui pakenkė
savo santykiams su ES bei sukėlė pavojų pamatiniams Europos saugumo
principams“.
Remiantis šiais argumentais, dokumente ES šalys raginamos
peržiūrėti bet kokį karinį, ekonominį ar politinį
bendradarbiavimą su Rusija, išlaikyti vieningą poziciją dėl
didesnės šios valstybės izoliacijos jai ir toliau ignoruojant
susitarimus, stiprinti bendradarbiavimą su NATO, taip pat aktyviau
kovoti su propaganda ir Kremliaus politiką remiančių darinių
formavimuisi ES bei Rytų Partnerystės valstybėse.
„EP primena, kad Rusijai tiesiogiai ir netiesiogiai įsitraukus
į karą Ukrainoje ir tyčia pažeidžiant pagrindinius ES ir
tarptautiniu mastu palaikomus demokratijos principus ir vertybes, ES
negali numatyti grįžimo prie įprastų santykių. Europos
Parlamentas ragina ES kritiškai įvertinti savo santykius su Rusija
ir kuo greičiau parengti švelniąja galia grindžiamą nenumatytų
atvejų planą siekiant pasipriešinti agresyviai ir nesantaiką
kurstančiai Rusijos politikai ES ir jos partnerių atžvilgiu“, –
rašoma ataskaitos projekte.
Pagrindiniu pranešėju paskirtas G.Landsbergis BNS sakė, kad ši
ataskaita nuo ankstesniųjų skiriasi aiškesniu Rusijos ir ES
santykių vertinimu, kuriame atsispindi būtent Rusijos nenoras
laikytis tarptautinių įsipareigojimų.
„Ankstesnės ataskaitos kalbėjo apie strategines partnerystes,
bendras zonas, įvairius prekybinius režimus ir įvairius projektus,
kurie turėtų suartinti Rusiją ir ES. Tuo metu mano dabartinė
ataskaita iš esmės turi griežtai ir aiškiai įvardyti, kad bendra
ES ir Rusijos istorija vis dėlto nebuvo tokia graži, kaip mes ją
piešėme anksčiau. Ir ypač dabar dėl V.Putino keliamos grėsmės
Ukrainoje reikia įvardyti, kad tai yra grėsmė ir Europai“, –
BNS sakė G.Landsbergis.
Anot jo, pagrindinis dokumento uždavinys yra atskleisti, kad
Rusijos veiksmai, pradedant 2008-ųjų įvykiais Gruzijoje, baigiant
Krymo aneksija ir karu Rytų Ukrainoje, „nebuvo atsitiktinė
įvykių grandinė“, o yra sistemingas tarptautinių susitarimų
laužymas.
Ataskaitoje pabrėžiama Rusijos vykdomo naujo tipo hibridinio
karo ir „ginkluotos informacijos“ žala tarptautinei bendruomenei,
akcentuojamas didėjantis karinis Rusijos aktyvumas NATO erdvės
pašonėje, Kremliaus režimo taikomos represijos politiniams
oponentams ir kritikams šalies viduje, žiniasklaidos laisvių
suvaržymas.
Dokumente ES šalys raginamos išlaikyti vienybę, kuri, kaip
nurodoma, yra „esminė siekiant užtikrinti ES politikos efektyvumą
ir galimybę atsilaikyti prieš išorinius iššūkius bei
spaudimą“.
Didžiausias dėmesys ataskaitoje skiriamas Rusijos propagandai ir
kovai su ja. Nurodoma, kad Rusijos Vyriausybės kontroliuojama
žiniasklaida tapo „žaidėju ES informacinėje erdvėje“, kuris
nesilaiko nepriklausomos žurnalistikos normų.
Siūloma ES vystyti žvalgybinius pajėgumus, kurie leistų
atpažinti šališką informaciją, ypač skleidžiamą rusų kalba, o
Europos Komisijai – numatyti lėšų konkretiems veiksmams prieš
propagandą, įskaitant ir Rusijos siekius remti kai kurias politines
jėgas ES narėse.
„EP ragina Europos Komisiją nedelsiant numatyti pakankamą
finansavimą konkretiems projektams, kurie būtų nukreipti kovai su
Rusijos propaganda ES bei už jos ribų. EP taip pat ragina Komisiją
ir šalis nares sukurti mechanizmą, skirtą rinkti, stebėti bei
teikti informacijai apie Rusijos vykdomą finansinę, politinę ar
techninę pagalbą ES politinėms partijoms ir kitoms
organizacijoms“, – rašoma dokumente.
Taip pat raginama tęsti „politinį ir finansinį nepriklausomų
pilietinės visuomenės aktyvistų, žiniasklaidos ir nevyriausybinių
organizacijų palaikymą“, kurios siekia vystyti kitokį Rusijos
politinių ir diplomatinių santykių su ES požiūrį.
Dokumente raginama pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus,
politinių oponentų, režimo kritikų bei kitų aktyvistų
persekiojimus, primenama, kad iki galo neištirta Kremliaus kritikų
(Anos Politkovskajos, Natalijos Estemirovos, Sergėjaus Magnickio,
Aleksandro Litvinenkos ir kitų) žmogžudysčių virtinė, kurią ką
tik papildė Boriso Nemcovo nužudymas.
Projekte aptariamas ir „Mistral“ laivų, kurių Prancūzija
dar nėra atsisakiusi parduoti Rusijai, klausimas. Nors jie ir
neįvardijami tiesiogiai, pabrėžiama būtinybė „stabdyti
bendradarbiavimą su Rusija gynybos sektoriuje“, o šalys narės
raginamos „susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kelti
pavojų šiai vieningai pozicijai“. Taip pat siūloma šiuo
požiūriu toliau svarstyti galimybes stiprinti ES ir NATO
bendradarbiavimą.
Atkreipiamas dėmesys ir į būtinybę kovoti prieš
„neteisėtą energijos, kaip politinio ir diplomatinio poveikio
priemonės“ naudojimą. Išreiškiamas siekis kurti „tvirtą
Europos energetinę sąjungą“ įgyvendinant trečiąjį energetikos
paketą bei pabrėžiama, kad tik ši priemonė gali padėti
efektyviai kovoti prieš Rusijos taikomą energetinio spaudimo
politiką per valstybinį dujų koncerną „Gazprom“.
„EP pabrėžia, kad bekompromisė pagarba įstatymui yra
kertinis ES principas ir nepritaria ankstesniems bandymams
pragmatiškai interpretuoti šias taisykles, siekiant pripažinti
Rusiją kaip prekybos partnerę. Esant taisyklių pažeidimui, EP
ragina griežtai, skubiai ir besąlygiškai taikyti įstatymų normas
bei laisvos konkurencijos principus, įskaitant procedūras prieš
„Gazprom“, – sakoma dokumente.
G.Landsbergis neabejojo, kad būtent šiuo metu, kai vyksta
susirėmimai Ukrainoje, vieningos nuomonės Rusijos atžvilgiu
neturintį parlamentą galima lengviau įtikinti sugriežtinti
pozicijas.
„Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, minima kova su propaganda – jau
tam tikros užuomazgos, bent jau terminai, nuostatos, kad reikia
kovoti su Rusijos propaganda, kai kuriose institucijose atsiranda. Bet
kol kas EP to nebuvo išreiškęs pakankamai aiškiai. (...) Jei
sugebėtumėme priimti ataskaitą, jei būtų paliktas visas tekstas,
susijęs su propagandos dalimi, būtų sustiprintos Komisijos ir
Tarybos nuostatos, turėtumėme vieningą ES institucijų poziciją,
ir tai galėtų atnešti reikšmingą pokytį“, – sakė
europarlamentaras.
Pasiūlymus ir pataisymus ataskaitai EP atstovai galės teikti iki
kovo pabaigos, galutinis balsavimas dėl dokumento
parlamente numatomas birželį. Jei europarlamentarai pritars,
dokumentas bus teikiamas kitoms europinėms institucijoms
(ES prezidentui, Europos Komisijai, Europos Tarybai, ES Išorinių
veiksmų tarnybai), taip pat Rusijos bei Rytų Partnerystės šalių
vyriausybėms ir parlamentams.