Karaliaus gyvenimas buvo vertinamas prieštaringai nuo pat jo
žūties Bosvorto mūšyje 1485 metais, tačiau atrodo, kad dabar
britai savo širdyse jį pervertina iš naujo – sekmadienį maždaug
35 tūkstančiai žmonių stovėjo prie Lesterio gatvių, kuriomis
važiavo gedulinga procesiją – keturių juodų žirgų traukiamas
lafetas su velionio palaikais.
Pirmadienį vėl žmonės stojo į eilę ir kantriai laukė, net
iki keturių valandų, kad patektų į Lesterio katedrą, kurioje
pašarvotas legendinis karalius.
Tą pačią dieną turėtų būti laikomos Rekviem mišios, –
vienas iš katalikiškų laidotuvių elementų. Penkias dienas
truksiantys laidotuvių renginiai turėtų pasibaigti ketvirtadienį
karaliaus palaikų perlaidojimu Lesterio viduramžių katedroje.
„Richardas nebuvo taikos žmogus. Jo gyvenimo laikai ir vaidmuo,
kurį jis gavo gimęs, to neleido. Tačiau dabar mes meldžiamės už
jo amžiną ramybę“, – sakys kardinolas Vincentas Nicholsas savo homilijoje.
Pagerbti karaliaus atėję žmonės ėjo pro tamsiu aksomu
uždengtą karstą, prie kurio stovėjo kariuomenės veteranų garbės
sargyba.
Vienas iš atėjusiųjų 80-metis Davidas Daviesas sakė : „Turėdamas tokią margą istoriją net ir po
mirties jis turi būti pripažintas kaip karalius“.
Lesterio vyskupas Timas Stevensas pridūrė, kad
miestui duotas „pripažinimo tonas“.
„Koks bebūtų jūsų tikėjimas, kokių tradicijų
besilaikytumėte, šiam karstui patekus į bažnyčią jūs
susidurėte su savo pačių mirtingumu“, – sakė jis.
Richardo III palaikai sudėti į švininę dėžutę – jo kaulai
susukti į vilnonį audinį ir nebalintą liną. Mažesni sudėti į
lininius maišelius. Į dėžutę taip pat įdėtas rožinis.
Dėžutė su kaulais įdėta į 1,8 metrų ilgio ąžuolinį
karstą, kurį pagamino kanadiečių dailidė Michaelas Ibsenas – artimiausias karaliaus Richardo III giminaitis
mūsų laikais.
Ričardas, paskutinysis iš Plantagenetų dinastijos, Angliją
valdė nuo 1483 metų iki savo mirties. Jis žuvo nuo Henrikui
Tiudorui, kuris vėliau tapo Henriku VII, lojalių karių rankos.
Ričardui pralaimėjus šį paskutinį didelį Rožių karą, karūna
iš Jorko dinastijos perėjo Tiudorų dinastijai.
Nužudytasis 32 metų karalius buvo skubiai palaidotas be jokių
fanfarų pilkųjų brolių, kaip Anglijoje įprasta vadinti
pranciškonus, vienuolyne Lesteryje Prieš palaidojant Richardo III
apnuogintas kruvinas kūnas buvo iškilmingai nešamas Anglijos
centrinio Lesterio miesto gatvėmis.
Šis vienuolynas buvo sugriautas 16-ojo amžiaus 4-ajame
dešimtmetyje, kai Tiudorų karalius Henrikas VIII naikino
vienuolynus. Manyta, kad Ričardo palaikai buvo prarasti.
Tačiau Ričardo III draugijos nariai ir Lesterio universiteto
archeologai kasinėjo tą vietą ir teisingai numatė, kur senojoje
bažnyčioje jis turėjo būti palaidotas.
2012 metais jie rado griaučius, atitinkančius karaliaus
apibūdinimą, ypač – dėl stuburo iškrypimo ir mūšyje patirtų
sužeidimų. Datavimas radioaktyviosios anglies metodu parodė, kad
šitas vyras mirė laikotarpiu nuo 1455-ųjų iki 1540-ųjų.
Atradimą patvirtino palaikų ir dabar gyvenančio artimiausio
Ričardo giminaičio M.Ibseno DNR palyginimas.
Richardo III palaikų suradimas paskatino mokslininkus vėl
prisiminti jo vos dvejus metus trukusį valdymą ir vykdytą
socialinę reformą, primirštant W.Shakespearo Tiudorų
laikais sukurtą žmogžudžio tirono įvaizdį.
Istorikai Richardui priskiria nekaltumo prezumpcijos teisinėje
sistemoje išvystymą ir paleidimo už užstatą tvarkos sukūrimą.
W. Shakespearo pjesėje „Ričardas III“ jis vaizduojamas kaip
žiaurus piktadarys savo sūnėnų žudikas, bet kokiomis priemonėmis
siekęs sosto.
Ričardas buvo katalikas, bet bus perlaidotas pagal anglikonų
tradicijas, nors per pamaldas visą savaitę bus ir katalikiškų
elementų.
Ketvirtadienį Ričardo palaikai bus perlaidoti dalyvaujant
Kenterberio arkivyskupui Justinui Welby –
dvasiniam Anglikonų Bažnyčios lyderiui.
Taip pat dalyvaus karalienės Elizabeth II marti,
Vesekso grafienė Sophie, monarchės pusbrolis, Glosterio
kunigaikštis Richardas, kuris yra Ričardo III draugijos
patronas, ir giminaitis pagal kraujo liniją.