Prie premjero rezidencijos Dauningo gatvėje po audiencijos
D.Cameronas paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, jog rinkėjai
turės „neišvengiamai pasirinkti“ arba jį, arba pagrindinį jo
varžovą, centro kairiųjų lyderį leiboristą Edą Milibandą.
„Visuotiniai rinkimai vyks gegužės 7 dieną ir iki tos dienos
aš aplankysiu visus keturis mūsų Jungtinės Karalystės
tautų kampus su viena žinute – apsukime šalį kartu. Britanija
yra tinkamame kelyje“, – sakė jis, vardinamas savo vyriausybės
ekonomikos laimėjimus, ir pridūrė, kad Didžioji Britanija buvo „ant
slenksčio“ 2010-aisiais, kai jis atėjo į valdžią po 13 metų
trukusio leiboristų vyriausybės valdymo.
„Jūs galite pasirinkti augančią ekonomiką arba Edo
Milibando ekonominį chaosą“, – kalbėjo premjeras.
D.Camerono susitikimas su 88-erių metų monarche buvo tik
formalumas, nes jo vyriausybė priėmė įstatymą, nurodantį,
kada baigiasi Parlamento kadencija ir kada rengiami nauji rinkimai.
Premjeras šypsodamasis išvyko iš savo rezidencijos į Bakingamo
rūmus, kur prieš pat jo atvykimą vyko tradicinė kasdienė
sargybos pasikeitimo ceremonija ir prie vartų būrėsi turistai.
Rūmuose D.Cameronas oficialiai paprašė monarchės sutikimo
paleisti Parlamentą prieš gegužės 7-ąją vyksiančius rinkimus.
Šis formalumas žymi simbolinę penkerius metus dirbusios D.Camerono
konservatorių koalicijos su centro kairiaisiais liberalais
demokratais pabaigą.
D.Cameronas, aistringai
trokštantis būti perrinktas naujai kadencijai, kad galėtų
„užbaigti darbą“, planuoja vadovauti rinkimų kampanijos
mitingui Anglijos kaimiškame regione, o opozicinė Leiboristų
partija ketina pristatyti savo politiką dėl verslo ir perspėti, kad
dabartinio premjero pozicija Europos atžvilgiu kelia „aiškų ir
esamą“ pavojų.
Nors vyriausybė oficialiai tęs darbą, kol bus suformuota nauja,
per tą laiką tradiciškai neturėtų būti priimamai jokie svarbūs
politiniai sprendimai. O 650 žemųjų rūmų
narių vėl taps eiliniais visuomenės nariais.
Nuo šių rinkimų rezultatų priklausys Britanijos narystės
Europos Sąjungoje ateitis. Jie taip pat lems galių pusiausvyrą tarp
Jungtinės Karalystės ir itin kategorišku tonu kalbančios jos
narės Škotijos, praėjusiais metais surengusios referendumą dėl
atsiskyrimo, nors tam ir nebuvo surinkta pakankamai balsų.
Tvyrant susiskaldžiusį politinį kraštovaizdį atspindinčiam
netikrumui dėl ateities, abiejų pagrindinių partijų –
Konservatorių ir Leiboristų – lyderiai kartu su penkių kitų
partijų vadovais dalyvaus televizijos debatuose.
Opiausi klausimai – kaip suvaldyti šalies biudžeto deficitą,
užtikrinti branginamos, bet į sunkią padėtį patekusios
Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) ateitį ir išspręsti
imigracijos keliamas problemas.
Rinkimų kampanijos pradžios išvakarėse paskelbti dviejų
apklausų rezultatai prognozuoja įtemptą kovą. Viena jų rodo, kad
leiboristai pagal populiarumą keturiais procentiniais punktais lenkia
konservatorius, kita – tokio paties dydžio konservatorių
persvarą.
D.Cameronas pažadėjo: jeigu rinkimuose jį lydės sėkmė,
jis iki 2017 metų pabaigos surengs referendumą dėl Britanijos
narystės ES. Tuomet kiltų pavojus, kad Britanija pasitrauktų iš
didžiausio pasaulyje prekybos bloko, o Jungtinės Valstijos siunčia
signalus, kad nenori tokio scenarijaus.
Škotų nacionalistai užsiminė, kad tuo atveju, jeigu Britanija
balsuotų už pasitraukimą iš ES, būtų inicijuotas naujas
referendumas dėl regiono nepriklausomybės.
O leiboristai pasisako prieš bet kokį referendumą dėl
ES narystės.