Antikorupcinių tarnybų prokurorai ir auditoriai iš JAV tikrina
buhalterinius įrašus, ieškodami užuominų apie mįslingus
pervedimus, o šis tyrimas smarkiai temdo šalies, siekiančios tapti
Europos Sąjungos nare, reputaciją.
Tas skandalas gali netgi sutrikdyti 3,5 mln. gyventojų turinčios
šalies bankų veiklą.
Apie dingusį milijardą buvo paskelbta, kai Moldovos centrinis
bankas nustatė, jog trys bankai išdavė paskolų, kurių suma
prilygsta 15 proc. šios neturtingos postsovietinės šalie bendrojo
vidaus produkto.
Tie trys bankai – Taupomasis bankas, Socialinis bankas ir
„Unibank“ – valdo apie trečdalį visų šalies bankų aktyvų,
įskaitant pensijų fondus.
Manoma, kad minėtos finansinės operacijos buvo atliktos per
kelias dienas, prieš pat parlamento rinkimus lapkričio pabaigoje,
per kuriuos proeuropietiškos partijos nedidele persvara perėmė
daugumą iš prorusiškų jėgų.
Tų lėšų gavėjai dar nebuvo nustatyti, o pinigų atgauti
veikiausiai nebepavyks.
„Negaliu paaiškinti, kaip galima pavogti tokią didelę pinigų
sumą iš tokios mažos šalies“, – neseniai sakė ES atstovas
Moldovoje Pirkka Tapiola (Pirka Tapiola).
Šį incidentą tiriančio parlamento komiteto ataskaitoje, kuri
buvo nutekinta žiniasklaidai, sakoma, kad pinigai galėjo būti
pervesti į keturis Rusijos bankus.
Opozicinės Socialistų partijos lyderis Igoris Dodonas sakė
įtariantis, kad pinigai galėjo nusėsti įvairių užsienyje
registruotų bendrovių sąskaitose, „kur visi jų pėdsakai
dingo“.
„Pinigai buvo pervesti žinant, kad jie niekada nebus
grąžinti“, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.
Kad minėti trys bankai nežlugtų ir nesukeltų visos
bankininkystės sistemos griūties, Moldovos centrinis bankas perėmė
jų tiesioginę kontrolę.
Bankams buvo paskolinta 9,4 mlrd. lėjų (645 mln. eurų), o ta
suma turėjo būti grąžinta iki kovo 27 dienos. Tačiau sukakus
galutiniam terminui pinigai dar nebuvo grąžinti.
„Esu 100 proc. įsitikinęs, kad ta suma nebus grąžinta, o
skirtumas virs viešąja skola“, – Moldovos bankininkų lygos
prezidentas Dumitru Ursu sakė AFP.
Šiuo metu Moldovos skola yra 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,57 mlrd.
eurų).
D.Ursu kaltino centrinį banką, finansų priežiūros tarnybą
CNPF ir jos antikorupcinį prokurorą aplaidumu, nes „tie pervedimai
negalėjo nepakliūti į jų akiratį“.
Centrinio banko valdytojo pavaduotojas ir CNPF vadovas buvo
atleisti iš pareigų, bet daugelis analitikų įtaria, kad jų
neveiklumą lėmė įtakingų politikų, galbūt gavusių dalį
dingusių lėšų, nurodymai.
Moldovos generalinis prokuroras pradėjo tyrimą, o du asmenys,
kurių vardai neviešinami, buvo suimti. Dar kelių asmenų sąskaitos
buvo įšaldytos.
Praeitą mėnesį paviešintame viename dokumente Moldovos
plėtros projektų partneriai, įskaitant Pasaulio banką, ES ir
Jungtines Valstijas, ragino vyriausybę po to incidento „viešai
paskelbti valstybės nuostolių sumą“.
Vyriausybė nusamdė JAV audito bendrovę „Kroll“, kad ji
ištirtų šią aferą.
„Šis megapervedimas padarė pragaištingą poveikį ekonomikai
ir išprovokavo staigų Moldovos lėjos nuvertėjimą“, – sakė
konsultacinės bendrovė „Expert Grup“ ekonomikos analitikas
Alexandru Fala.
Nuo lapkričio 1-osios iki vasario 18-osios lėja nuvertėjo 42
proc., bet pastarosiomis savaitėmis jos kursas šiek tiek
sustiprėjo.
„Dėl šios sumos gali žlugti valstybės biudžetas, –
pabrėžė I.Dodonas. – Žinant korupcijos lygį teisingumo
sistemoje ir susijusių asmenų statusą, galvoti, kad tuos pinigus
pavyks susigrąžinti, tikriausiai yra naivu.“