„Estija mano, kad ilgesniam Europos sąjungininkių kontingento dislokavimui Estijoje ir Baltijos regione galėtų vadovauti Vokietija“, – sakė premjeras po susitikimo su Taline viešėjusia Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen.
„Esame labai dėkingi, kad Vokietijos lėktuvai saugo Estijos oro erdvę“, – sakė R.Roivas žurnalistams, turėdamas galvoje NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.
Šaltiniai vokiečių delegacijoje sakė, kad juos nustebino T.Roivo pasisakymas, nes šis klausimas nebuvo svarstytas dvišalėse derybose.
Jie pridūrė, kad Vokietija laikosi 1997 metais NATO ir Rusijos pasirašyto santykių pagrindų susitarimo, draudžiantį nuolat dislokuoti kovines pajėgas į rytus nuo Vokietijos.
U.von der Leyen per vizitą Taline stengėsi nuraminti Estiją. „Jūsų būgštavimai yra mūsų būgštavimai“, – sakė ji per bendrą spaudos konferenciją su Estijos gynybos ministru Svenu Mikseriu.
„Nėra jokių abejonių dėl NATO valstybių solidarumo“, – sakė U.von der Leyen, pabrėždama, kad kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, numatyti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjame straipsnyje, skelbiančiame, kad vienos ar kelių NATO valstybių užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu, yra nepajudinami.
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sekmadienį taip pat paragino NATO atsiųsti daugiau karių, kad jo šalis galėtų veiksmingiau priešintis grėsmei, kurią kelia vis agresyvesnė kaimyninė Rusija.
T.H.Ilvesas britų laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė, kad Estija priklauso „grupei šalių, kurias (Rusija) mini grėsmingu būdu“ ir kad karinis aljansas, į kurį Talinas įstojo prieš 11 metų, turėtų dislokuoti jo šalyje nuolatinius kovinius dalinius.
Estijos lyderis pabrėžė, kad Rusijos pastaruoju metu rengiamos karinės pratybos rodo, jog tik nuolatiniai NATO daliniai būtų veiksminga priemonė.
„Vienas šimtas ir penkiasdešimt karių nėra daug, todėl mes manome, kad pamatuota dislokuoti didesnes pajėgas“, – sakė T.H.Ilvesas, omenyje turėdamas šiuo metų šalyje laikinai esančią JAV pėstininkų kuopą, kurioje tarnauja 150 karių.
