„Estija mano, kad ilgesniam Europos sąjungininkių kontingento
dislokavimui Estijoje ir Baltijos regione galėtų vadovauti
Vokietija“, – sakė premjeras po susitikimo su Taline viešėjusia
Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen.
„Esame labai dėkingi, kad Vokietijos lėktuvai saugo Estijos
oro erdvę“, – sakė R.Roivas žurnalistams, turėdamas galvoje NATO
oro policijos misiją Baltijos šalyse.
Šaltiniai vokiečių delegacijoje sakė, kad juos nustebino
T.Roivo pasisakymas, nes šis klausimas nebuvo svarstytas dvišalėse
derybose.
Jie pridūrė, kad Vokietija laikosi 1997 metais NATO ir Rusijos
pasirašyto santykių pagrindų susitarimo, draudžiantį nuolat
dislokuoti kovines pajėgas į rytus nuo Vokietijos.
U.von der Leyen per vizitą Taline stengėsi nuraminti Estiją.
„Jūsų būgštavimai yra mūsų būgštavimai“, – sakė ji per
bendrą spaudos konferenciją su Estijos gynybos ministru Svenu
Mikseriu.
„Nėra jokių abejonių dėl NATO valstybių solidarumo“, –
sakė U.von der Leyen, pabrėždama, kad kolektyvinės gynybos
įsipareigojimai, numatyti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjame
straipsnyje, skelbiančiame, kad vienos ar kelių NATO valstybių
užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu, yra
nepajudinami.
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sekmadienį taip pat paragino NATO atsiųsti daugiau karių, kad jo šalis galėtų veiksmingiau priešintis grėsmei, kurią kelia
vis agresyvesnė kaimyninė Rusija.
T.H.Ilvesas britų laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė,
kad Estija priklauso „grupei šalių, kurias (Rusija) mini
grėsmingu būdu“ ir kad karinis aljansas, į kurį Talinas įstojo
prieš 11 metų, turėtų dislokuoti jo šalyje nuolatinius kovinius
dalinius.
Estijos lyderis pabrėžė, kad Rusijos pastaruoju metu rengiamos
karinės pratybos rodo, jog tik nuolatiniai NATO daliniai būtų
veiksminga priemonė.
„Vienas šimtas ir penkiasdešimt karių nėra daug, todėl mes
manome, kad pamatuota dislokuoti didesnes pajėgas“, – sakė
T.H.Ilvesas, omenyje turėdamas šiuo metų šalyje laikinai esančią
JAV pėstininkų kuopą, kurioje tarnauja 150 karių.