Slovakas Jozefas Izso gali įžvelgti įvairių pliusų ir minusų, kuriuos suteikia gyvenimas su tėvais, kai tau jau 29 metai.
„Čia labai patogu, ypač po to, kai išsikraustė mano sesuo“, – pasakoja jaunas vyras. Jam nereikia mokėti buto nuomos, o darbas sostinės Bratislavos centre – pasiekiamas ranka.
Žinoma, Jozefas kartais pasijunta laikomas vaiku. Pavyzdžiui, jo drabužius mama paslapčiomis perkabina taip, kaip jai labiau patinka.
Tai jį erzina, tačiau ne taip, kad programuotoju dirbantis jaunuolis išsikraustytų.
Pastaruoju metu augantis su tėvais gyvenančių suaugusių vaikų skaičius Rytų Europos šalyse tampa tikru reiškiniu.
Pokomunistinis fenomenas
Slovakijoje 74 proc. suaugusiųjų nuo 18 iki 34 metų – nesvarbu, kokia jų darbinė ar šeiminė padėtis – vis dar gyvena su tėvais.
Šių Europos Komisijos turimų duomenų net neiškreipia studentiško amžiaus jaunuoliai, kurie paprastai dar gyvena su tėvais.
Mat 57 proc. netgi vyresnių – 25–34 metų – slovakų vis dar yra apsistoję tėvų namuose arba, kaip jie patys juos vadina, viešbučiuose „Pas mamą“.
Bulgarijoje tokių jaunuolių – 51 proc., Rumunijoje – 46 proc., Serbijoje – 54 proc., o visus lenkiančioje Kroatijoje – net 59 proc.
Sociologų teigimu, šis reiškinys neturi vieno paaiškinimo. Žinoma, prie to smarkiai prisidėjo ekonominė krizė ir skaudus jos padarinys – aukštas jaunimo nedarbo lygis.
Bet labiausiai dėl to kalta gali būti komunistinė Rytų ir Vidurio Europos patirtis.
Ilgalaikis būstų trūkumas apkarpė šio regiono jaunimo galimybes.
Kai griuvo komunistinė santvarka, valstybei priklausančių butų savininkai juos galėjo perpirkti už juokingai mažą kainą, apie kurią dabartiniai jaunuoliai gali tik pasvajoti.
Daugelis jų netgi nebesvarsto tokios galimybės.
O šalių kultūra ne tiktai skatina vaikus ilgiau pasilikti tėvų namuose, bet ir dėl to neverčia jaustis nepatogiai.
Neskuba išsiregistruoti
Sociologai taip pat pastebi, kad nors Slovakijoje su tėvais gyvenančių jaunuolių skaičius yra neįprastai didelis, tikrieji skaičiai gali būti mažesni.
„Gyvenamosios vietos perregistravimo procesas sudėtingas. Daugelis žmonių nemato prasmės vargti įveikiant biurokratines kliūtis. Tai nelegalu, bet baudų niekas neskiria“, – sako Bratislavos demografinių tyrimų centro analitikas Borisas Vano.
Kitos 2008 metų krizės smarkiai sukrėstos šalys taip pat pasižymi tuo, kad maždaug pusė suaugusiųjų gyvena su savo tėvais. Graikijoje jie sudaro 53, Italijoje – 49 proc.
O Rytų Europoje šis reiškinys įgauna pagreitį. 2007–2013 metais pas tėvus gyvenančių jaunų suaugusiųjų skaičius Vengrijoje pakilo 40 proc., Slovakijoje – dešimtadaliu.
Jaunuoliai perima ir vakarietiškas tradicijas – gyvena nesusituokę, atideda santuokas, vaikų gimdymą.
Laisviau nei anksčiau
Tačiau skurdus butų pasirinkimas ir maži atlyginimai neleidžia jauniems Rytų Europos šalių gyventojams mėgautis nepriklausomu gyvenimu.
Slovakijoje mažiau nei 6 proc. butų yra nuomojami – neįtikėtinai mažiau nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur tokių būstų – 50 proc. Todėl jaunimui telieka taupyti pinigus nuosavam stogui virš galvos, o iki tol glaustis pas tėvus.
Tiesa, ilgai trunkantis taupymas nuosavam būstui nėra naujiena ir dabartinių jaunuolių tėvų kartai.
Devintajame dešimtmetyje slovakai komunistinės valdžios paskirto buto turėdavo laukti po keletą metų, o naujavedžiams tuo metu tekdavo glaustis pas uošvius.
Vis dėlto dabar su tėvais gyventi jaunimui kur kas lengviau. Jie liberalesni nei ankstesnioji karta, pasižymėjusi griežtomis taisyklėmis ir tradicišku auklėjimu.