Nuo Paryžiaus iki Palermo, nuo Berlyno iki Diuseldorfo – visur
britų vyriausybės vadovo Davido Camerono pažadas
surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, jei
gegužės 7 dieną bus perrinktas, kelia bangas.
Itin budriai britų rinkimai stebimi naujesnėse rytinėse ES
narėse, iš kurių šimtai tūkstančių žmonių atvyko į
Didžiąją Britaniją ieškoti darbo, kai prieš dešimtmetį buvo
sušvelnintos Bendrijos migracijos taisyklės.
D.Cameronas nori keisti taisykles, reguliuojančias migraciją bei
socialines pašalpas, kurias gauna Britanijoje gyvenantys kitų ES
šalių piliečiai.
Tačiau tuo klausimu, ar britai iš tiesų balsuotų už
„Brexit“ – Britanijos pasitraukimą iš ES, jei D.Cameronas
2017-aisiais surengtų referendumą, jaučiamas vis didesnis
skepticizmas.
„Manome, kad jei referendumas vis dėlto būtų, britai
balsuotų prieš pasitraukimą iš ES“, – sakė 43 metų Pawelas
Machala, 43 metų lenkų technikas, kuris nuo 2005
metų Britanijoje dirba geležinkelių darbininku.
P.Machala, dalį laiko praleidžiantis Lenkijos pietryčiuose
esančiame Jaroslavo mieste, kur gyvena jo žmona ir vaikas, taip pat
sakė, kad jo draugai lenkai, dirbantys Britanijoje, mano, jog netgi
tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Bendrijos,
šalyje nebūtų įvesti griežti judėjimo suvaržymai.
Skepticizmas jaučiamas ir Europos politikos bei ekonomikos
milžinėje Vokietijoje.
„Nemanau, kad britai įgyvendins šį planą iki galo.
Nereikėtų deramai neįvertinti Britanijos priklausomybės nuo
kontinentinės Europos“, – viename Frankfurto restorane sakė Ingo
Speichas, 38 metų investicinio fondo vadybininkas.
Frankfurtas ir Paryžius yra miestai, kurie galėtų tikėtis
didžiausios naudos, jei dėl Britanijos pasitraukimo iš ES
nukentėtų Londono, kaip finansų centro, statusas.
I.Speichas dukart per mėnesį darbo reikalais vyksta į Londoną
ir sakė, kad „jei būtų papildomų kliūčių įvažiavimui į
šalį, į Londoną keliaučiau rečiau“.
Briuselis nuogąstauja
Briuselyje į galimą Britanijos pasitraukimą iš ES žiūrima
labai rimtai.
Kad ir kokia erzinanti pastaruoju metu buvo Britanija, iš esmės
visuotinai sutariama, kad ji yra viena svarbiausių ES valstybių:
antroji pagal dydį Bendrijos ekonomika, viena pagrindinių karinių
galių, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir branduolinį
ginklą turinti NATO šalis.
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris praėjusią savaitę, regis, ištiesė alyvos
šakelę Londonui, prabilęs apie galimybę keisti sutartį
neesminiais klausimais, tačiau ne dėl judėjimo laisvės.
Jokia paslaptis, kad daug „Briuselio biurokratinio burbulo“
pareigūnų „atsikando“ D.Camerono ir pageidautų jo varžovo
leiboristo Edo Milibando pergalės, kartu išvengiant
ir referendumo.
Dėl jo griežtos pozicijos nuo D.Cameronas nusigręžė daug
potencialių jo sąjungininkų, įskaitant Vokietijos kanclerę
Angelą Merkel, kurie būtų galėję padėti britų premjerui
prastumti kai kurias jo pageidaujamas reformas, ir dabar nusiteikimas
ieškoti kompromisų yra labiau santūrus.
„Jungtinės Karalystės partnerės neturi mokėti išpūstą
kainą“, – sakė vienas prancūzų diplomatas, pageidavęs likti
neįvardytas.
Jei D.Cameronas laimės rinkimus, „Brexit" tema dominuos
birželį vyksiančiame Europos viršūnių susitikime, kuriame jis
greičiausiai išsamiai išdėstytų visus savo reikalavimus.
Analitikai sutinka su paprastais europiečiais, kai šie sako
abejojantys, kad Britanija visgi pasitrauks iš ES.
„Nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus, Jungtinė
Karalystė turi svarių priežasčių būti Europos dalimi. Nemanau,
kad esama rimtų motyvų pasitraukti iš Europos“, – naujienų
agentūrai AFP sakė Gregory Claeysas iš
Briuselyje įsikūrusio „Bruegel" tyrimų instituto.
Pasak Londone įsikūrusio instituto „Atvira Europa“
direktoriaus Matso Perssono, tikėtina, kad
referendumas išsirutulios į dvikovą „imigracija versus darbo
vietos“.
„Britanijos santykiai su ES yra dalykiniai, tai kaštų ir
naudos analizė – jie nėra emociniai, kaip kitose žemyno vietose“,
– pažymėjo M.Perssonas praėjusį mėnesį Briuselyje vykusioje
diskusijoje.
Būtent asmeniniai ryšiai visame Senajame žemyne gali smarkiai
nukentėti, Britanijai pasitraukus iš ES.
„Mano sūnus dirba banke Londone ir jau turi Britanijos
pilietybę, ir man būtų sudėtingiau pas jį nuvykti“, – sakė 56
metų vertėja iš Bulgarijos Evgenija Hristova.
„Prisiminus eiles prie britų ambasados, mane ima krėsti
šiurpas“, – pridūrė ji.