Graikijos kairiesiems lyderiams susiejus savo vyriausybės likimą
su sekmadienį vyksiančio plebiscito baigtimi, TVF perspėjo, kad
šalies ekonomikos augimo perspektyvos dramatiškai pašlijo nuo tada,
kai partija „Syriza“ atėjo į valdžią šių metų sausį.
TVF, kurio būstinė įsikūrusi Vašingtone, dabar prognozuoja,
kad šiemet Graikijos ekonomika visiškai neaugs, nors anksčiau buvo
tikimasi 2,5 proc. augimo. Bankas taip pat perspėjo, kad šalies
finansams stabilizuoti per ateinančius trejus metus reikės dar bent
50 mlrd. eurų.
Ši institucija, kuri kartu su ES ir Europos
centriniu banku (ECB) nuo 2010 metų paskolino Graikijai 240 mlrd.
eurų, taip pat prognozavo, kad bet koks naujas susitarimas dėl
finansinės pagalbos turėtų būti pagrįstas didesniu Europos
indėliu, įskaitant 36 mlrd. eurų paskolą iš Briuselio.
Šis niūrus paveikslas atsiskleidė tuo metu, kai Graikijos
finansų ministras Janis Varufakis perspėjo, kad
vyriausybė „tikrai gali“ atsistatydinti, jeigu graikai atmes jos
raginimą balsuoti prieš griežto taupymo priemones. Kita vertus,
premjeras Alexis Tsipras, duodamas interviu
televizijai, sakė abejojantis, ar jis turėtų pasitraukti.
Smarkiai susirūpinę lyderiai Briuselyje skambino pavojaus
varpais, kad euro zona pateks į „nežinomą“ teritoriją, jeigu
graikai per referendumą palaikytų savo vyriausybės poziciją. Pasak
jų, tame plebiscite faktiškai spręsis Graikijos likimas 19 narių
turinčioje euro zonoje ir netgi pačioje Europos Sąjungoje.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas sakė Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“
neabejojantis, kad Graikijos lyderiai pasiekė „uolėtą dugną“,
ir pridūrė, jog „Taip“ stovyklos pergalė sekmadienį
tikriausiai reikštų naujus rinkimus.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as perspėjo, kad graikų ištartas „Ne“ pasiųstų euro
zoną „į nežinomybę“.
„Jeigu būtų pasakytas „Ne“, Graikijos padėtis taptų
itin sunki“, – sakė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.
Riaušės ir chaosas
Referendumo kampanija įsibėgėjo ketvirtadienį, kai Graikijos
lyderiai tikino, jog „Ne“ pergalė sustiprintų vyriausybės
pozicijas derybose dėl skolų krizės. Tačiau ES lyderiai tvirtino,
kad šiame plebiscite bus pareikšta Graikijos valia dėl narystės
euro zonoje ateities.
Dar išlieka tikimybė, kad referendumas bus atšauktas arba
atidėtas: Graikijos aukščiausiasis administracinis teismas –
Valstybės Taryba – penktadienį spręs dėl jo teisėtumo.
Padėtis tapo labai įtempta 11 mln. gyventojų turinčioje
šalyje, kurios bankai šią savaitę liko uždaryti, o verslas
ruošėsi naujiems smūgiams po kelerius metus trukusios skausmingos
recesijos ir diržų veržimo.
„Dabar uždaryti tik bankai. Jeigu prasidės prekybos centrų
apgultis ir pradės stigti degalų, gali būti prieita iki riaušių,
chaoso ir netgi perversmo, kurį įvykdytų karinė chunta, panaši į
užgrobusią valdžią šalyje 1967 metais“, – sakė Atėnų
teisininkas Georgiadis Aris.
Ketvirtadienį sostinės centrinėje Konstitucijos aikštėje
įtampa pasiekė virimo tašką, prasiveržus susirėmimams tarp
dalies protestuotojų, nusistačiusių prieš vyriausybę, ir
riaušių policijos per demonstraciją, kurioje dalyvavo apie 6 000
žmonių.
Tuo pačių mažesnis, apie 1,2 tūkst. žmonių mitingas, kuriame
buvo reiškiamas palaikymas vyriausybės pozicijai, vyko prie
netoliese esančio universiteto.
„Šiai šaliai nėra ateities Europos Sąjungoje. Dėl griežto
taupymo priemonių viešpatauja skurdas, žmonės miršta gatvėse,
žudosi“, – sakė 26 metų protestuotoja Marta.