Kai kam jis yra meistriškas strategas, kuris nepasidavė
Graikijos kreditoriams ir suteikė žmonėms teisę tarti paskutinį
žodį dėl skausmingo skolų susitarimo.
Kitiems jis yra naujokas nemokša, nukreipęs Graikiją į
nežinomus vandenis, kai skubotai sušaukė balsavimą, po kurio
šalis gali iškristi iš euro zonos.
Kad ir koks bus sekmadienio referendumo rezultatas, šis
politikas, papiktinęs kolegas ES savo užsispyrimu ir sugluminęs
juos atsisakymu užsirišti kaklaraištį, kol nebus pasiektas
susitarimas, smarkiai rizikuoja.
A.Tsipras neigia, kad nerūpestingai elgiasi su Graikijos ateitimi,
ir sako, kad „Ne“ sustiprintų Atėnų pozicijas derybose su
Europa ir TVF ir kad kalbos apie Graikijos iškritimą yra ne daugiau
nei panikos kėlimas.
Maištininkas
Jau paauglystėje A.Tsipras buvo prie barikadų – kovojo už
teisę moksleiviams nuspręsti, ar lankyti pamokas.
„Mes norime teisės patys spręsti, ar praleisti pamokas“, –
sakė jis interviu televizijai, kai būdamas 17-os vadovavo sėdimajam
streikui mokykloje.
Prabėgus 23 metams jis vėl neigia taisykles. Tačiau Graikijos
visuomenė, kuri jam pradėjus dirbti premjero poste sveikino jo
kovingumą bendraujant su kreditoriais, neapsisprendžia dėl to, ar
jį palaikyti.
Vis dėlto, nepaisant jo drąsios pozos ir kalbų apie du kartus
finansiškai gelbėtos Graikijos „pažeminimo“ nutraukimą, šis
40-metis, vadovaujantis radikalių kairiųjų partijai „Syriza“,
padarė daugybę nuolaidų sunkiose derybose su kolegomis euro zonoje.
Jis sutiko toliau mažinti išlaidas ir įgyvendinti struktūrines
reformas, ir tai paskatino buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas
Sarkozy su pasitenkinimu pareikšti, kad A.Tsipras
„suvalgė savo skrybėlę“.
Tačiau birželio 27 dieną A.Tsipras užbrėžė liniją.
Atmesdamas papildomas taupymo priemones, susietas su 12 mlrd. eurų
vertės finansinės pagalbos Graikijai pratęsimu penkiems mėnesiams,
jis eteryje paskelbė apie netikėtą referendumą dėl šio paketo,
kuris bus rengiamas jau po savaitės.
„Žmonės turi nuspręsti be jokio šantažavimo“, –
pareiškė jis.
Liepto galas
Olivier Delorme‘as, prancūzų ir graikų
istorikas, sakė, kad A.Tsipras „darė nesibaigiančias nuolaidas ir
kaskart būdavo atbloškiamas atgal“.
„Sakydamas „nebijokite“ ir kalbėdamas apie „atkurtą
orumą“ jis tęsia pasipriešinimo leitmotyvą iš Graikijos
istorijos“, – sakė O.Delorme‘as, palygindamas „Syriza“
prieigą su graikų sukilimu valdant Osmanams.
Dėl to, kad laikėsi savo, A.Tsipras tapo radikalių kairiųjų
partijų visoje Europoje vėliavnešiu.
Tačiau staigus jo sprendimas savo demokratijos viziją išbandyti
referendumu išprovokavo panikos scenas Graikijoje, kur žmonės
iškart po tos šeštadienio transliacijos ėmė būriuotis prie
bankomatų bandyti išsigryninti pinigų.
Po dienos, kaip ir tikėtasi, vyriausybė įvedė kapitalo
kontrolės priemones, apribodama pinigų pasiėmimą iš bankų.
Dėl to chaoso kai kurie A.Tsipro šalininkai ėmė ant jo pykti.
Dvi dienos prieš referendumą apklausos parodė, kad „Taip“
stovykla išaugo ir prilygo „Ne“ stovyklai ar gal net šiek tiek
ją aplenkė.
Finansų ministras Yanis Varufakis užsiminė,
kad vyriausybė atsistatydins, jei pralaimės.
Tačiau A.Tsipras savo planų neatskleidė, tik pasakė, kad tokiu
atveju prisiims savo atsakomybę kaip „konstitucijos garantas“.