Prancūzijos parlamento žemieji rūmai, Nacionalinė Asamblėja, minėtam susitarimui pritarė 412 balsų, kai prieš buvo 69; netrukus balsavęs Senatas 260 balsų „už“ ir 23 „prieš“ išreiškė tokią pat nuomonę.
Ilgai kalbėjęs M.Vallsas kaltino šios susitarimo priešininkus mėginimu išstumti Graikiją iš euro zonos.
„Negali būti „Grexit“, nei laikino „Grexit“ – senos, absurdiškos ir pavojingos idėjos“, – sakė jis, panaudodamas naujadarą „Grexit“, reiškiantį Graikijos išėjimą.
„Girdėjau kalbų apie pažeminimą. Tačiau pažeminimas būtų buvęs (Graikijai), jei ji būtų išvaryta iš vieningos valiutos (erdvės) – kai kas matyt to nori – o didžioji graikų dauguma nori likti joje“, – kalbėjo premjeras.
Kai kurie prancūzų parlamentarai kritikavo susitarimą, kad juo verčiama griežtai taupyti, kontroliuoti Graikiją iš išorės už trejus metus finansinės paramos, kuri sieks 86 mlrd. eurų.
Tačiau, anot M.Vallso, tokios paramos sąlygos esančios „normalios“.
„Reformų reikalaujama, reikia pasakyti, todėl, kad jos niekada nebuvo daromos“, – pažymėjo M.Vallsas
„Šis susitarimas nėra tik neužpildytas čekis, nes mes daug ko reikalaujame iš graikų, ne nubausti juos siekdami, o palydėti juos gyvybingu ekonomikos atsigavimo keliu“, – sakė premjeras.
Dar jis apibūdino šį susitarimą kaipo vienintelę galimybę Prancūzijai atgauti milijardus jau paskolintų Graikijai eurų.
„Balsavusieji prieš susitarimą, norintieji, kad Graikija išeitų iš euro zonos, turėtų pažiūrėti prancūzams į akis ir pasakyti jiems tiesą, kad tuomet prancūzai netektų dar daugiau pinigų“, – pridūrė M.Vallsas.
Kai kurios, bet ne visos, iš 19 euro zonos šalių, privalo savo parlamentuose patvirtinti šį susitarimą.
Svarbiausias balsavimas vyks vėliau trečiadienį Graikijos parlamente.
