Vokietija yra viena iš kelių euro zonos šalių, kurios parlamentas turi uždegti žalią šviesą anksčiau šią savaitę pasiūlytam 86 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketui, turinčiam išgelbėti Graikiją nuo finansų griūties. Tokia pagalbos Atėnams programa būtų jau trečioji per pastaruosius penkerius metus.
Bundestago balsavimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė konservatyvių pažiūrų deputatams, kurių dalis nenori pritarti, kad būtų vėl suteikta pagalba krizės ištiktai Graikijai, esanti „visiškai įsitikinusi“, kad naujasis reformų paketas yra tinkamas kelias į priekį.
Tikimasi, kad per penktadienį vyksiantį balsavimą Bundestage šis pasiūlymas bus priimtas aiškia dauguma, nors A.Merkel konservatyvi Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos dukterinė Bavarijos partija CSU vis labiau skeptiškai vertina planus skolinti daugiau pinigų Atėnams.
Šis balsavimas vyks po to, kai ECB vadovas Mario Draghi sutiko padidinti gyvybiškai svarbų finansavimą į keblią padėtį patekusiems Graikijos bankams. Šis sprendimas leis bankams atsidaryti ateinantį pirmadienį, po tris savaites trukusių priverstinių atostogų.
Balsavimas Vokietijoje, kuri yra didžiausia Graikijos finansuotoja iš Europos Sąjungos šalių, taip pat pasisakanti už griežto taupymo politiką, prasidės 8 val. Grinvičo (11 val.) Lietuvos laiku. Prognozuojama, kad jis bus daug audringesnis negu Prancūzijoje ir Suomijoje, kurios jau patvirtino naująjį susitarimą.
Finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, kuris Graikijoje yra kritikuojamas dėl savo griežtos pozicijos kelis pastaruosius mėnesius vykusiose derybose, paragino įstatymų leidėjus pritarti reformų paketui, bet toliau tvirtai laikėsi nuomonės, kad negali būti kalbos apie tolesnį Atėnų skolų nurašymą.
„Realus skolų apkarpymas nesuderinamas su naryste valiutos sąjungoje“, – W.Schaeuble sakė Vokietijos visuomeniniam radijui.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris yra vienas iš Graikijos oficialiųjų kreditorių, kartu su Europos Komisija ir ECB, sukėlė sąmyšį, kai paskelbė ataskaitą, kritikuojančią naująjį susitarimą ir perspėjančią, kad skolintojams teks skirti Atėnams „daug daugiau“ lėšų negu rodė ankstesnė poreikių analizė.
Be to, M.Draghi ketvirtadienį prisidėjo prie pasisakančių už Graikijos skolų naštos, sudarančios 180 proc. metinio bendrojo šalies produkto, „apkarpymą“, sakydamas, kad šiuo metu didžiausias klausimas – kaip tas skolų nurašymas turėtų būti atliktas.
