Dėl to per 10 metų Lenkijoje buvo uždaryta jau daugiau nei 3 tūkst. mokyklų – pradinių, gimnazijų, profesinio techninio rengimo.
Šiemet rugsėjį vien pradinių mokyklų ir gimnazijų veiks 200 mažiau. Tiesa, iš viso – gerokai daugiau, nes dauguma švietimo įstaigų – profesinio rengimo.
Antai vienintelio Silezijos regiono vadovai šiemet ryžosi uždaryti beveik šimtą mokyklų, kurių aštuonios yra pradinės, dvi – gimnazijos, o likusios – technikumai.
Švietimo ministerija prognozuoja, kad dėl mokyklų uždarymo darbo šiemet neteks 4,2 tūkst. pedagogų. Be to, keliolikai tūkstančių pedagogų bus sumažintas pamokų skaičius, todėl daliai teks dirbti puse ar ketvirčiu etato.
Mokyklų uždarymo problema opiausia provincijoje, nes ten yra didžiausias nedarbas – dalis tėvų kartu su vaikais išsikelia į miestus ar emigruoja į užsienį.
Kaimo mokyklų tuštėjimo simboliu tapo 170 metų veiklos istoriją turinti Chomentovo mokyklėlė, kurioje liko vos 24 mokiniai. Ją tikriausiai irgi teks uždaryti.
Pedagogai ir tėvai streikuoja
Kadangi mokyklos finansuojamos iš vadinamųjų mokinių krepšelių, mažėjantis mokinių skaičius reiškia kuklesnes pinigų įplaukas iš Švietimo ministerijos ir didesnes savivaldybių priemokas.
Siekdamos tokias priemokas sumažinti seniūnijos ryžtasi mokyklas jungti arba mažesnes skelbti didesnių filialais. Tai leidžia skirti joms bendrą direktorių, dalytis mokytojais ir drauge taupyti lėšas.
Kadangi apie mokyklų uždarymą savivaldybės turi pranešti likus mažiausiai pusmečiui iki naujų mokslo metų pradžios, bendri mokytojų, mokinių ir jų tėvų streikai kasmet ima kilti jau sausio mėnesį.
Kai kuriose vietovėse gyventojai griebėsi net drastiškų priemonių. Pavyzdžiui, šį sausį Skaržysko gyvenvietės žmonės užblokavo netoliese einančią autostradą.
Tiesa, vietos seniūnija nepakluso tokiam šantažui ir priminė, kad mokyklų sujungimas leis sutaupyti 1,5 mln. zlotų.
Ostrovcų miestelio vadovai irgi ignoravo prie merijos vykusius streikus – tepranešta, kad uždarius kelias ištuštėjusias mokyklas ir mokinius sutelkus į vieną vietą bus galima sutaupyti 5 mln. zlotų.
Netoli Krokuvos esančio Ivanovicų seniūnijos vadovas Robertas Lisowskis ryžosi uždaryti vienuolika pustuščių mokyklėlių.
„Priešingu atveju privalėsime imti paskolas mokykloms išlaikyti, o tai seniūniją nuves į bankrotą“, – pareiškė R.Lisowskis.
Demonstracijas ignoruoja ne tik vietos savivaldybės, bet ir Lenkijos vyriausybė. Ji tvirtina, kad mokyklų likvidavimas ir jungimas yra vienintelė galimybė užtikrinti aukštą švietimo lygį mažėjant mokinių skaičiui.
Tyrimas palankus valdžiai
Švietimo tyrimų institutas (ŠTI) šiemet pirmą kartą atliko uždarytų ir sujungtų mokyklų mokinių bei pedagogų apklausą. Siekta išsiaiškinti, kaip vertinami pokyčiai.
Tyrimas parodė, kad mokiniams sąlygos naujose mokymosi vietose yra kur kas geresnės negu ankstesnėse.
ŠTI teigimu, iš mažų mokyklų suvežus auklėtinius į vieną, užtikrinama didesnė mokinių konkurencija, modernesnis švietimas. Čia dirba gausesnis pedagogų būrys, įvairesnė popamokinė veikla.
Išvadas pateikė ir Aukštieji kontrolės rūmai, kurie patikrino, kas atsitiko 2011–2013 metais uždarytų ir sujungtų 119 mokyklų mokiniams ir darbuotojams.
Kontrolierių teigimu, švietimo sąlygos mokiniams pagerėjo. Tačiau svarbiausia, kad dalis pedagogų prarado darbą – būtent tai nulėmė socialinę įtampą ir sukėlė visuomenės protestus.
Sujungus mokyklas daugelis mokytojų išsaugo darbą, tačiau beveik pusei dėl mažesnio pamokų krūvio gerokai sumažėja atlyginimas.
Nors per dešimtmetį mokinių šalyje sumažėjo beveik milijonu, per tą patį laikotarpį mokytojų buvo atleista tik 32 tūkstančiai.
Dėl to šiuo metu Lenkijoje mokytojų yra gerokai per daug, o jų išlaikymas karpo savivaldybių biudžetus.
Be to, ekonomistai kritikuoja vyriausybę, vengiančią panaikinti vadinamąją mokytojo pažymą, įvestą dar sovietmečiu ir užkraunančią didelę naštą savivaldybėms. Šią pažymą turinčių pedagogų neįmanoma atleisti iš pareigų, net jei mokinių sumažėję keleriopai.
Galiausiai kiekvienas mokytojas Lenkijoje turi teisę išeiti metų trukmės atostogų sveikatai pataisyti, tad su tokiomis privilegijomis kovojančios seniūnijos noriai uždaro ir sujungia mokyklas ar perleidžia jas Bažnyčiai.
Uždarė lietuviškas mokyklas
Dar prieš 20 metų Palenkės regione veikė keliolika lietuviškų mokyklų, kurių daugelis buvo pradinės. Dabar telikusi viena kaimo pradinė mokykla Vidugiriuose ir mokyklos Seinuose bei Punske.
2013-aisiais Palenkės regione buvo uždarytos dvi iš paskutinių trijų veikusių lietuviškų pradinių kaimo mokyklėlių – Navinykuose ir Pristavonyse.
Tai nulėmė ne tik sumažėjęs mokinių skaičius, bet ir Lenkijos valdininkų neįvykdytas pažadas padvigubinti finansavimą šioms švietimo įstaigoms.
Vietos lietuvių bendruomenė piktinasi, kad Varšuva nesugebėjo rasti lėšų dviem lietuviškoms mokyklėlėms, nors Lietuva išlaiko beveik šimtą lenkiškų mokyklų.
Lietuviai stebisi ir dėl to, kad dėl nepakankamo Varšuvos finansavimo Lietuva privalo prisidėti beveik puse lėšų prie Seinų „Žiburio“ pradinės mokyklos ir gimnazijos išlaikymo.