Teisingumo ministras Heiko Maasas sakė praradęs
pasitikėjimą generaliniu prokuroru Haraldu Range, kuris keliomis
valandomis anksčiau apkaltino jį kišantis į teismo procesą.
Šį neįprastą viešą susikirtimą išprovokavo tyrimas dėl
išdavystės, kurį H.Range pradėjo prieš tinklaraštį
Netzpolitik.org, paviešinusį Vokietijos vidaus saugumo agentūros
įslaptintus planus išplėsti sekimą internete.
Žinia apie tyrimą prieš Netzpolitik.org, vadinantį save
skaitmeninių pilietinių teisių tinklaraščiu, praeitą
ketvirtadienį išprovokavo protestų audrą ir solidarumo
pareiškimus, skelbtus žurnalistų, tinklaraštininkų ir politikų,
kurie tvirtino, kad tai yra mėginimas nutildyti tiriamosios
žurnalistikos darbuotojus.
Socialiniame tinkla „Twitter“ išpopuliarėjo žyma
#Landesverrat (valstybės išdavystė); vyko gatvės protestai ir
skelbiamos interneto peticijos, smerkiančios pirmąjį tokį tyrimą
prieš Vokietijos žiniasklaidą per daugiau negu pusę šimtmečio.
Ministras H.Maasas, palaikomas kanclerės Angelos Merkel, greitai
atsiribojo nuo to tyrimo, reikšdamas abejones, ar paviešinti
dokumentai iš tikrųjų prilygsta „valstybės paslaptims“.
H.Range atsikirto antradienį, atvirai kaltindamas H.Maasą
„netoleruotinu kišimusi į teismų nepriklausomybę“.
Keliomis valandomis vėliau H.Maasas sušaukė spaudos
konferenciją, kurioje pareiškė atmetantis H.Range kaltinimus ir
sakė, kad generalinio prokuroro pasisakymai yra „nesuvokiami ir
klaidinantys“ visuomenę.
H.Maasas nurodė pasakęs 67 metų generaliniam prokurorui, kad
„prarado pasitikėjimą“ juo ir, palaikomas A.Merkel, prašys
prezidento Joachimo Gaucko pirma laiko išleisti jį
į pensiją.
Kelia sumaištį
Šis skandalas įsiplieskė Vokietijoje tebetvyrant pykčiui dėl
JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomo masinio sekimo, apie
kurį paviešino pabėgęs buvęs žvalgybos kontraktininkas Edwardas
Snowdenas, taip pat išliekant klausimų, koks
yra vokiečių tarnybų vaidmuo toje veikloje.
„Netzpolitik“ įkūrėjas Markus Beckedahlis antradienį sakė laikantis tyrimą dėl išdavystės
„mėginimu įbauginti“ žurnalistus ir jų šaltinius, kad jie
liautųsi nušvietinėję „didžiausio šnipinėjimo skandalo per
žmonijos istoriją“ aspektus.
Būtent H.Range anksčiau pradėjo tyrimą dėl numanomo NSA
vykdyto A.Merkel mobiliojo telefono šnipinėjimo, bet vėliau jį
nutraukė – esą dėl įrodymų stygiaus. Naujausio tyrimo, kurio
taikiniu tapo „Netzpolitik“, kritikai kaltino generalinę
prokuratūrą vadovaujantis dvigubais standartais.
H.Range antradienį gynė savo tyrimą, sakydamas kad vienas
nepriklausomas ekspertas patvirtino, jog „Netzpolitik“ paviešinti
dokumentai veikiausiai sudaro valstybės paslaptį, kaip nurodė
vidaus saugumo agentūros vadovas Hansas-Georgas Maassenas.
Generalinis prokuroras sakė informavęs apie tai teisingumo
ministrą, bet jam buvo liepta „nedelsiant sustabdyti“
konsultavimąsi su ekspertais iš pašalies.
H.Range sakė paklusęs, bet piktai pridūrė, kad „daryti
poveikį tyrimui dėl to, kad jo tikėtini rezultatai gali būti
politiškai nepalankūs, yra nepakenčiamas kišimasis į teismų
nepriklausomybę“.
Kalbėdamas apie „Netzpolitik“ bylą platesniame kontekste,
H.Range sakė: „Žiniasklaidos ir žodžio laisvės yra vertingas
privalumas. Tačiau ši laisvė, taip pat internete, nėra beribė. Ji
neatleidžia žurnalistų nuo pareigos laikytis įstatymų.“
Šis byla taip pat sukėlė atgarsį užsienyje. Europos saugumo
ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) antradienį paragino
sustabdyti tą tyrimą atvirame laiške, adresuotame Vokietijos
užsienio reikalų ministrui Frankui-Walteriui Steinmeieriui.
„Grėsmė būti apkaltintam išdavyste daro aiškų stingdantį
poveikį reporteriams, užsiimantiems tiriamąja žurnalistika“, –
rašo ESBO atstovė žiniasklaidos laisvės reikalams Dunia
Mijatovič.
„Raginu Vokietijos valdžios institucijas atkreipti dėmesį į
tą bylą ir užtikrinti, kad informacijos laisvė bei žiniasklaidos
laisvės būtų gerbiamos, ir tikiuosi, kad tyrimas bus nutrauktas“,
– pridūrė ji.