Ką tik paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad jau 38 proc. europiečių būtent imigraciją laiko pagrindine šalies, kurioje jie gyvena, problema. Praėjusių metų rudenį pagrindiniu rūpesčiu migrantus laikė 14 proc. mažiau apklaustųjų.
Į svarbiausių temų viršūnę migracija šovė po to, kai į Europą per Viduržemio jūrą pradėjo plūsti tūkstančiai žmonių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Vieni bėga nuo karo ar neramumų, o kiti ieško geresnio gyvenimo Europoje.
Kaip skelbia ES sienų apsaugos agentūra, šiemet iki birželio pabaigos prie ES sienų atvyko 153 tūkst. migrantų – 150 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2014-aisiais. Daugiausia atvykėlių – iš Sirijos, Eritrėjos ir Somalio.
Migrantai į Senąjį žemyną daugiausia plaukia ir dažniausiai atsiduria Graikijoje ir Italijoje – šių šalių pareigūnai įregistravo maždaug po 62 tūkst. atvykėlių. Jūroje vien šiemet jau žuvo beveik 2 tūkst. migrantų.
Daugiausia žmonių, pagrindiniu savo rūpesčiu vadinančių migraciją, yra Maltoje – 65 proc. Į mažiausią Bendrijos narę Viduržemio jūroje kasdien atplaukia šimtai migrantų.
Kitos europiečiams nerimą keliančios problemos – ekonominis sąstingis, nedarbas ir tvarkymasis su viešaisiais finansais. Tiesa, daugelis apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad nedarbo lygis jau anksčiau pasiekė aukštumas ir dabar pamažu krinta.
Pačia ES, Bendrijos ateitimi ir bloko institucijomis Europoje pasitiki kiek daugiau žmonių nei anksčiau.
Europos Komisija ir Europos Parlamentu (EP) dabar pasitiki 40 proc. europiečių – 9 proc. daugiau nei pernai gegužę, kai vyko rinkimai į EP. Tiek pat apklaustųjų yra įsitikinę, kad ES išlaiko teigiamą įvaizdį.
Šią liepą kunkuliavusi drama dėl Graikijos ateities euro zonoje nenuslopino ES gyventojų paramos ekonominei ir pinigų sąjungai. Eurą teigiamai vertina 57 proc. europiečių, o skaičius dar didesnis Graikijoje – čia narystei euro zonoje pritarė 69 proc. apklaustųjų.
Vienintelė euro zonos šalis, kur dauguma apklaustųjų narystę joje vertina neigiamai, yra Kipras. Savo ruožtu tarp ES narių, kurios nepriklauso euro zonai, tik Rumunijoje žmonės pritartų šios valiutos įsivedimui.
Didžiausi euro entuziastai gyvena Estijoje, kuri į euro zoną įstojo 2012 metais.
Čia šią valiutą teigiamai įvertino net 83 proc. respondentų. („EUobserver“, LR)