Prokuratūra nurodė sutarusi su teisingumo ministerija, kad
paskelbtoje medžiagoje apie vidaus žvalgybos agentūros planus
išplėsti sekimą internete, nėra „valstybės paslapčių“.
Triukšmas, kurį išprovokavo pirmasis per daugiau nei pusę
amžiaus tyrimas dėl valstybės paslapčių išdavimo, pradėtas
Netzpolitik.org, vadinančio save skaitmeninių pilietinių teisių
tinklaraščiu, atžvilgiu, sukėlė ir politinę audrą, kuri
praėjusią savaitę išvertė iš posto generalinį prokurorą
Haraldą Range.
Pirmadienį generalinės prokuratūros išplatintame pareiškime
rašoma, kad „vyriausiasis federalinis prokuroras nutraukė tyrimą
dėl įtarimų, kad buvo paviešinta valstybės paslaptis“.
Tačiau jame pažymima, kad tyrimas dėl to, kas nutekino tą
medžiagą, bus tęsiamas ir perduotas vietos prokuratūrai, kuri
vykdys tyrimą dėl „profesinės paslapties atskleidimo“.
Naujienos apie pradėtą tyrimą išprovokavo žurnalistų,
aktyvistų ir įstatymų leidėjų protestų bangą ir kaltinimus, kad
ši byla yra išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę ir mėginimas
bauginti tiriamosios žurnalistikos atstovus.
Klausimai dėl valstybės vykdomo sekimo, įskaitant JAV
Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) šnipinėjimo skandalą,
įžiebtą pabėgusio buvusio Amerikos žvalgybos kontraktininko
Edwardo Snowdeno, yra emocingai aptarinėjami
Vokietijoje, kur dar neišblėsę prisiminimai apie fašistinės ir
komunistinės diktatūrų vykdytą šnipinėjimą.
Už išdavimą, kuris apibrėžiamas kaip žalingas valstybės
paslapčių atskleidimas užsienio veikėjų naudai, gresia nuo
vienerių metų kalėjimo, o ypač sunkiais atvejais gali būti
skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.
Netzpolitik.org įkūrėjas Markusas Beckedahlis pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė: „Nenustebau,
kad tyrimas nutrauktas, nes tai buvo absurdiškas teisinis
konstruktas“.
„Dabar mes reikalaujame skaidrumo dėl to, ar tyrimo metu prieš
mus buvo naudojamos sekimo priemonės“, – pridūrė jis.