Bent 2 tūkst. migrantų naktį pateko į Serbiją iš
Makedonijos, kuri praėjusią savaitę paskelbė nepaprastąją
padėtį dėl daugybės atvykėlių, plūstančių į šalį per
sieną su Graikija.
Mažiausiai 7 tūkst. žmonių, tarp jų daug moterų su
kūdikiais ir mažais vaikais, daugiausiai pabėgėlių iš žiauraus
karo krečiamos Sirijos, buvo užregistruoti Serbijoje, kuriai šis
antplūdis tapo sunkiai pakeliama našta.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiks tuo metu, kai Europos Sąjunga stengiasi susitvarkyti su precedento neturinčiu nuo karo,
persekiojimų ir skurdo bėgančių žmonių antplūdžių, kuris
daugelio įvardijamas kaip didžiausia pabėgėlių krizė per
pastaruosius 50 metų.
ES sienų apsaugos agentūra „Frontex“ praeitą savaitę
nurodė, kad praeitą mėnesį prie Bendrijos sienų buvo susitelkęs
rekordinis migrantų skaičius – 107 tūkst. žmonių. Vien praeitą
savaitę į Graikiją atvyko 20,8 tūkst. žmonių.
Daugelis jų mėgina per Graikiją patekti į Makedoniją, todėl
Skopjė trims dienoms uždarė sieną, o policija naudojo
kurtinamąsias granatas ir gumines lazdas, mėgindama neleisti
šimtams pabėgėlių mėginti prasiveržti per spygliuotų vietų
užtvaras, bet vėliau turbūt nusprendė įsileisti visus norinčius.
Italijos pareigūnai sakė, kad šalies pakrančių sargyba vien
šeštadienį išgelbėjo 4,4 tūkst. migrantų, plaukusių 22 laivais
Viduržemio jūroje. Manoma, kad tas per vieną dieną evakuotų
migrantų skaičius yra didžiausias per daugelį metų.
„Turi atsirasti naujas postūmis, kad būtų įgyvendinama tai,
kad buvo nutarta“, – sakė vienas šaltinis Prancūzijos
prezidentūroje, turėdamas omenyje birželį priimtus ES sprendimus,
turinčius padėti spręsti šią krizę.
„Padėtis pati neišsispręs“, – sakė šaltinis,
pridūręs, kad Europos Sąjungos priimami sprendimai „yra
nepakankami, nepakankamai spartūs ir neatitinkantys iškeltų
uždavinių“.
Prieglobsčio ieškantys žmonės plūsta ne vien iš karo zonų,
tokių kaip Sirija, bet ir iš Pietryčių Europos šalių, kuriose
nevyksta kariniai konfliktai – tokių kaip Albanija, Serbija ir
Kosovas. Dėl to stiprėja raginimai kurti vieningesnį atsaką,
turintį suvaldyti šį antplūdį.
Prancūzija ir Vokietija ragina Briuselyje sudaryti šalių,
kurių piliečiai nebūtų laikomi prieglobsčio ieškotojais,
išskyrus išskirtinius pavienius atvejus, sąrašą.
A.Merkel ketvirtadienį vyks į Vieną, kur susitiks su Balkanų
šalių, tarp jų Albanijos ir Kosovo, lyderiais, siekdama
išsiaiškinti, kodėl „tiek daug tūkstančių žmonių atvyksta
iš tų valstybių“, sakė jos atstovas Steffenas Seibertas.
Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai stengsis padėti greičiau
įkurti pabėgėlių priėmimo centrus Graikijoje ir Italijoje,
kurioms tenka didžiausia šios krizės našta. Tuose centruose būtų
nustatoma, kurie atvykėliai yra teisėti prieglobsčio ieškotojai, o
kurie – neteisėti migrantai.
„Kol nėra tų priėmimo centrų ir kol nėra vidinio solidarumo
ES viduje, migrantų grąžinimas, kuris atgrasytų naujus
atvykėlius, nevyks“, – sakė vienas prancūzų šaltinis.
Tuo tarpu Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni perspėjo, kad gilėjanti krizė gali sukelti
didelę grėsmę Europos „sielai“.
Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis savo ruožtu sakė, kad keturiskart padidėjęs jo šalyje
prieglobsčio prašančių žmonių skaičius, kuris šiemet
tikriausiai išaugs iki 800 tūkst., yra didžiausiais „iššūkis
valstybei nuo jos pakartotinio suvienijimo“ 1990 metais.