Interviu naujienų agentūrai BNS buvęs Švedijos premjeras ir
užsienio reikalų ministras teigė šiuo metu nematantis Rusijos
grėsmės Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pabrėžė, kad Vakarai
turi tęsti spaudimą Maskvai ir ruoštis „neapibrėžtai
ateičiai“.
C.Bildto teigimu, Baltijos kariniai ryšiai su Šiaurės šalimis
turi stiprėti, tačiau jie neprilygs NATO saugumo garantijoms.
Politikas sakė, kad nauja saugumo aplinka gali atvesti prie Švedijos
narystės NATO, tačiau tai būtų ilgas procesas.
– Ar ES mūsų dienomis yra pajėgi atremti naujus iššūkius Rytuose ir Pietuose – konkrečiai Rusiją ir džihadistus?
– Ji turi būti pajėgi, ir manau, kad visos ES vyriausybės
pripažįsta, kad tik veikdami kartu galime turėti bent kokią
galimybę atremti šiuos skirtingus iššūkius.
– Ar Vakarai daro pakankamai, kad padėtų išspręsti Ukrainos krizę? Kas pastatyta ant kortos?
– Svarbiausia, kad ES ir JAV tvirtai laikosi savo principų ir
išlaiko kursą. Mūsų reikalavimai Rusijai buvo labai aiškūs ir
jų nereikėtų nuvertinti arba išsižadėti. Jeigu taip nutiktų,
per tolesnius metus galime sulaukti sunkių pasekmių.
Taip pat manau, kad turime daryti daugiau teikdami palaikymą ir
pagalbą Ukrainai. Tik labai nedaugelis Europos Sąjungos vyriausybių
buvo pasirengusios suteikti bent kiek reikšmingesnę finansinę
pagalbą, dėl to labai gaila.
– Ar manote, kad Rytų partnerystės programa tebėra gyvybinga?
– Taip, ir visuomet buvo aišku, kad tai yra procesas be
apibrėžto galutinio rezultato. Tai yra judėjimas į priekį pagal
šešių skirtingų šalių sąlygas, ir jos, be abejo, yra
skirtingos. Rytų partnerystė yra labai svarbi kaip aiškus ženklas,
kad mes nesusilpninsime savo ryšių su tomis valstybėmis,
nerimaudami dėl Rusijos.
– Ar įžvelgiate realią grėsmę, kad po Ukrainos Rusija gali mėginti destabilizuoti Baltijos šalis?
– Šiuo metu to neįžvelgiu. Ateitis visuomet neapibrėžta, bet
manau, kad visoms trims šalims svarbu apsaugoti ir plėtoti savo
socialinę ir politinę sanglaudą, kartu stiprinant ryšius su
NATO ir kitais draugais.
– Ar Šiaurės ir Baltijos šalys galėtų padidinti bendradarbiavimą gynybos srityje? Kaip tai galėtų būti vykdoma?
– Taip, tai įmanoma ir reikėtų daryti, bet svarbiausia Baltijos
šalių gynybos dalis, be abejo, yra NATO ir JAV įsipareigojimai. To
niekada negalėtų atstoti jokios Šiaurės šalių pastangos.
– Ar ši nauja saugumo padėtis gali vesti į Švedijos tapimą NATO nare?
– Taip, gali – nors tokiam procesui reikėtų laiko. Šiuo metu
tiesiog nėra vidaus politikos prielaidų tokiam žingsniui. Žinoma,
tai galėtų įvykti tik glaudžiai koordinuojant veiksmus su Suomija.
– Kokių politinių padarinių gali sukelti naftos pigimas ir su tuo susijusios Rusijos ekonomikos problemos?
– Akivaizdu, kad tai milžiniškas iššūkis Rusijai, dar labiau
spaudžiantis imtis ekonomikos reformų. Tokia būtinybė egzistavo ir
anksčiau, o nesiėmus reformų šalis tikriausiai įžengs į naują
ekonomikos stagnacijos laikotarpį.
– Kokius žingsnius reikia atlikti, kad būtų suvaldyta migrantų krizė? Ar manote, kad Baltijos šalys ir kitos Vidurio bei Rytų Europos valstybės daro pakankamai, dalydamosi našta su Pietų Europa?
– Ne, mes turime daryti daugiau. Ir manau, kad privalome būti
pasirengę pasidalyti našta. Baltijos šalys turėtų suvokti, kad
ateityje gali susiklostyti situacijų, kai joms teks prašyti Pietų
Europos šalių solidarumo – tuomet gali būti prisiminta, kaip jos
reagavo į padėtį mūsų dienomis.
– Ar dabar matote kelią iš Graikijos krizės? Ar tai gali sukelti platesnių padarinių visoje Europoje?
– Graikijos krizė pirmiausia yra Graikijos krizė, ir tikiuosi,
kad ji nesukels didesnio, europinio masto padarinių.
– Ar manote, kad minėti iššūkiai ir populistinių nacionalistinių nuotaikų stiprėjimas kelia pavojų Europos vienybei? Ar tai ves į glaudesnę ES integraciją, ar į dezintegraciją?
– Šiuo metu daugelis kalba apie fragmentacijos grėsmes. Tokia
rizika egzistuoja, bet būčiau labiau linkęs manyti, kad tokios
situacijos paskatins ES vyriausybes susitelkti į bendras pastangas –
dėl paprastos priežasties, kad tiesiog nėra jokios kitos realios
alternatyvos sprendžiant įvairius iššūkius, su kuriais dabar
susiduriame.
– Jūs tvirtai palaikote ES ir JAV laisvosios prekybos sutartį. Ar tikite, kad sutarties šalininkai sugebės įveikti platų priešiškumą? Ką tokia sutartis galėtų atnešti Europai politine ir ekonomine prasme?
– Jos nesėkmė būtų didžiausio masto nesėkmė, ir tai
susilpnintų svarbius transatlantinius ryšius. Jos sėkmė atneštų
ekonominių privalumų, ypač mažoms ir vidutinio dydžio
bendrovėms. Na, o tai reikštų naujas darbo vietas visoje Europoje.
* * *
C.Bildtas 1991–1994 metais vadovavo Švedijos vyriausybei, o
2006–2014 metais ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
Jis buvo vienas iš Europos Sąjungos Rytų politikos architektų.