Daugelis EP narių išreiškė nusivylimą dėl to, kad Europos
Vadovų Taryboje trūksta ryžto sureguliuoti didžiausią po Antrojo
pasaulinio karo kilusią pabėgėlių krizę. Dalis europarlamentarų
ragino reformuoti Dublino taisykles, nustatančias prieglobsčio
suteikimo tvarką, atverti legalios migracijos kanalus ir kovoti su
kontrabandininkų tinklais. Diskusijoje taip pat buvo raginama
stiprinti ES išorinių sienų apsaugą ir „karštuose taškuose“
identifikuoti bei registruoti migrantus, paimant jų pirštų
atspaudus.
„Krizės akivaizdoje turime parodyti žmonėms, kad esame pajėgūs
rasti sprendimus, – pažymėjo Europos liaudies partijos lyderis
Manfredas Weberis. – Mums nereikia naujų idėjų,
reikia įgyvendinti esamas, o šito trūksta“.
„Sienos, egoizmas, neapykanta ir negatyvi retorika rodo, kad
nesugebame spręsti problemų“, – teigė Socialistų ir demokratų
lyderis Gianni Pittella.
Europiečiai turi daug tabu
Ryszardas Antoni Legutko ragino
ieškoti ilgalaikio pabėgėlių krizės sprendimo. „Kokie yra mūsų
galutiniai tikslai? – klausė jis. – Bijau, kad europiečiai turi
tokią stiprią su imigracija susijusių tabu ir draudimų sistemą, jog
nedaug vilties, kad vyks racionali diskusija“.
Liberalų ir demokratų lyderis Guy
Verhofstadtas ragino ES ir jos šalių vyriausybes aktyviau spręsti
pabėgėlių krizę bei imtis iniciatyvos spręsti Sirijos konfliktą.
„Mes, o ne rusai ar amerikiečiai kenčiame nuo padarinių“, – pridūrė
jis.
Pablas Iglesijas pažymėjo, kad „Europos
užsienio politika per 15 pastarųjų metų nepadėjo užbaigti nei karų,
nei krizių“.
Vienas Žaliųjų lyderių Philippe Lambertsas
teigė, kad ES galėtų priimtų daugiau pabėgėlių. „ES dalis pasaulio
BVP yra 23,7 proc., o 160 tūkst. pabėgėlių, kuriuos Taryba sutiko
paskirstyti, tesudaro 0,2 proc. pasaulio pabėgėlių“, – kalbėjo jis.
Fabio Massimo Castaldo pažymėjo,
kad pabėgėlių krizė virto ES vidaus krize, nes „atkuriamos vidaus
sienos ir kyla grėsmė mūsų visų stabilumui bei solidarumui“.
Louis Aliotas ragino padėti pasienio šalims,
tokioms kaip Italija ir Vengrija, ir „nustoti stigmatizuoti
(Vengrijos premjerą) Viktorą Orbaną, kuris puikiai
tvarkosi krizės akivaizdoje“.
Europa atvira ateinantiems pro duris, o ne lipantiems pro langą
Diskusijoje kalbėjęs Rolandas Paksas klausė: „Ar milijardo eurų
neatidėliotina parama gali išspręsti bėglių į Europą krizę? Manau,
kad ne. Kol kas Europos žmonės nemato jokių konkrečių veiksmų,
šalinančių Afrikos žmonių perkėlimo į Europą priežastis. Bandymų
įveikti pasekmes rezultatas – antidemokratiška valstybių suverenumą
ribojanti pabėgėlių padalinimo pagal kvotas politika. Ne ką mažesnė
problema – kiauros išorinės ES sienos, o savo vidines sienas
užtverti bandančios valstybės skelbiamos vos ne Europos priešais.
Valios primetimas valstybėms, kurios nesutinka su kvotų politika,
yra tiesioginis kišimasis į jų suverenitetą ir nepriklausomybę“.
Anot jo, „pabėgėlių antplūdis į Europą – tai ateities krizės
užuomazgos. Galime ir privalome nuo jos apsiginti, tik turėkime
pakankamai ryžto ir principingumo. Europa niekam ir už nieką nėra
skolinga, ji atvira svečiams, bet ateinantiems prie paradinių durų,
o ne į namus lipantiems per langą. Visuomenė laukia, kad mes
pradėtume tuos namus ginti“.