Į šalį toliau atvykstant daugybei migrantų, vokiečiams vis sunkiau surasti pastogę svetimšaliams, todėl jie gabenami net į tokias vietas kaip Sumtė.
Į vienos gatvės kaimą Žemutinės Saksonijos žemėje, kuriame nėra nei parduotuvių, nei mokyklos, nei policijos nuovados, jau perkelta daugiau nei 700 migrantų. Tai reiškia, kad gyventojų skaičius Sumtėje per naktį padidėjo daugiau nei septyniskart.
Negana to, Sumtės merui Christianui Fabeliui iš pradžių buvo pasakyta – tiesiog elektroniniu laišku – priimti 1 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Tiesa, netrukus skaičius buvo sumažintas nenorint apkrauti vietos kanalizacijos sistemos.
„Su žmona iš pradžių manėme, kad tai pokštas, – „The New York Times“ teigė Ch.Fabelis. – Infrastruktūros čia nėra, viešasis transportas nevažiuoja. Iš esmės esame niekur.“
Kaimo gyventojai dar ragino iš anksto pasirūpinti saugumu – vieni prašė liepti gretimų miestelių policininkams dirbti visą parą, kiti siūlė įkurti specialų policijos dalinį, kuris stebėtų tik migrantus.
Tačiau viena regiono policijos vadovių Matthia Oltersdorf abu pasiūlymus atmetė, pavadinusi juos neproporcingais.
Sumtės atvejis tik parodo, kaip Vokietijai nelengva susitvarkyti su migrantų antplūdžiu. Kitų ES šalių problemos menkesnės dar ir dėl to, kad būtent vokiečiai iš pradžių entuziastingai kvietėsi svetimšalius.
Manoma, kad vien šiemet iš tokių šalių kaip Sirija, Afganistanas, Irakas ar Eritrėja į Vokietiją atvyks daugiau negu 1 mln. žmonių.
Žemutinė Saksonija per šiuos metus jau sulaukė daugiau nei 75 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį – keturis kartus daugiau nei per visus 2014-uosius.
Kadangi mokyklose, sporto salėse ir buvusiuose senelių namuose vietų jau trūksta, Berlynas visoms 16 Vokietijos žemių dabar nurodė apgyvendinti prieglobsčio prašytojus apleistuose ir nebenaudojamuose pastatuose.
Tokių pastatų Sumtėje – 23 ir visi jie anksčiau priklausė dabar jau nebeegzistuojančiai bendrovei. Tad būtent čia daugiausia metus, kol bus nagrinėjami jų prašymai suteikti prieglobstį, gyvens 750 migrantų.
Daug vietos gyventojų baiminasi, kad vien atvykėlių skaičius kaime ir visame regione paskatins antiimigracines nuotaikas.
„Kraštutiniai dešinieji gali nesunkiai pasinaudoti situacija mūsų kaime“, – teigė Sumtėje gyvenantis Dirkas Hammeris.
Sumtės tarybos narys Holgeris Niemannas, priklausantis kraštutinių dešiniųjų partijai „Dešinė“, kuri kaltinama ryšiais su neonacių grupuotėmis, nesiginčijo: „Žmonėms tai blogai, bet man tai naudinga politine prasme.“
„Vokietijai gresia mūsų genetinio palikimo sunaikinimas. Rizikuojame tapti neaiškiu pilku kratiniu“, – nacizmu atsiduodančius perspėjimus dabar tiek spaudai, tiek Sumtės gyventojams žarsto 32 metų H.Niemannas.
Kitaip nei daugelyje kitų Vakarų Europos šalių, ultradešiniųjų partijoms Vokietijoje per rinkimus iki šiol nesisekdavo.
Tačiau dabar, augant nerimui dėl didžiulių migrantų srautų, tokių judėjimų populiarumas gali išaugti.
„Tokie žmonės kaip H.Niemannas anksčiau būtų atsidūrę už grotų, bet dabar jie pamokslauja kitiems. Žmonės sako, kad tokia demokratija, bet aš nemanau, jog demokratiška leisti naciams skleisti neapykantą“, – piktinosi buvęs Sumtės meras Reinholdas Schlemmeris.