Leidinys pasveikino politikę, užėmusią vadovaujamą poziciją įvairiais klausimai – nuo Sirijos pabėgėlių krizės iki Graikijos finansų griūties.
„Lyderiai yra patikrinami tada, kai žmonės nenori jais sekti. Už tai, kad ji paprašė savo tautos daugiau nei drįstų dauguma politikų, už tvirtą poziciją kovojant su tironija bei tikslingą ir nuoseklią moralinę lyderystę pasaulyje, kai jos iš tikrųjų trūksta, mes suteikiama A.Merkel Metų žmogaus titulą“, – trečiadienį paskelbė „Time“ redaktorė Nancy Gibbs.
Antrojoje vietoje Metų žmogaus rinkimuose užėmė teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadi. Trečias liko respublikonų partijos kandidatu JAV rinkimuose tapti siekiantis milijardierius Donaldas Trumpas.
Šiemet kandidatų į šią titulą sąraše atsidūrė ir JAV judėjimas prieš smurtą prieš juodaodžius „Black Lives Matter“, Irano prezidentas Hassanas Rouhani, kompanijos „Uber“ įkūrėjas Travisas Kalanickas ir translytė buvusi olimpinė čempionė Caitlyn Jenner.
A.Merkel prisijungė prie margo anksčiau šią nominaciją pelniusių žmonių sąrašo, kuriame galima rasti Adolfą Hitlerį, Josifą Staliną, Mahatmą Ghandi, Winstoną Churchillį ir Richardą Nixoną.
Praėjusiais metais Metų žmogaus titulą pelnė gydytojai, kovojantys su Ebolos protrūkiu Vakarų Afrikoje.
Vadovauja jau dešimt metų
A.Merkel Vokietijos kanclerės postą užima jau dešimt metų. Ji tapo pirmąja šalies vadove moterimi ir pirmąja kanclere, kilusia iš buvusios Rytų Vokietijos – Vokietijos Demokratinės Respublikos.
Dabar A.Merkel – ir viena ilgiausiai Vokietijai vadovaujančių kanclerių. Politikę lenkia tik Helmutas Kohlis, šaliai dirigavęs 16 metų, ir Konradas Adenaueris, kurio sąskaitoje – 14 metų.
Kai 2008-aisiais griuvo pasaulio bankų sistema, į dugną patraukusi ir Vokietiją, A.Merkel šalies ekonomikai numetė gelbėjimosi ratą – vadinamąją metalo laužo išmoką.
Pagal programą šalies gyventojas, pirkdamas naują automobilį, gaudavo 2,5 tūkst. eurų už senąjį, kuris vėliau buvo sunaikinamas.
Vėliau A.Merkel išskleidė gelbėjimosi skėtį virš euro zonos šalių, įklimpusių į skolų krizę, o po 2011 metų kovo mėnesį Japoniją ištikusios branduolinės katastrofos nusprendė atsisakyti atominės energetikos.
Visi šie kanclerės veiksmai bylojo apie jos sugebėjimą suvaldyti sudėtingas situacijas, mėginimus užkirsti kelią blogiausiam scenarijui.
Šiemet jos vaidmuo buvo ryškus tiek įvairiose Senąjį žemyną sukrėtusios krizėse, tiek ir vidiniame Vokietijos gyvenime.
Į Europą pradėjus plūsti iki tol nematytiems migrantų srautams, A.Merkel išskėstomis rankomis pakvietė šimtus tūkstančių prieglobsčio prašytojų atvykti į svetingąją Vokietiją.
Ne visi šį žingsnį sutiko palankiai, o ir pati valdžia jau pradėjo griežtinti atvykėlių kontrolę.
