Viskas prasidėjo prieš kiek daugiau nei 50 metų, kai tėčio paraginta aštuonmetė Berbel parašė laišką Kalėdų Seneliui, o ant voko užrašė žodžius: „Kalėdų Seneliui danguje“.
Netrukus pašto dėžutėje gulėjo atsakymas su atgaliniu adresu „Iš dangaus, už debesų“. Atrašytas ne tėčio ranka.
Rašo iš viso pasaulio
Berbel, dabar jau įkopusi į septintąją dešimtį, iki šiol atsimena, kokius norus ji buvo surašiusi Kalėdų Seneliui.
„Norėjau lėlės ir brolio. Lėlę radau Kalėdų rytą po eglute, bet brolio – ne. Tačiau po kurio laiko ir jis atėjo į pasaulį“, – šiandien teigia moteris.
Aštuonmetės laiškas pateko į jos gimtojo Dangaus Vartų miestelio – būtent tai reiškia Himelpforteno pavadinimas vokiečių kalba – paštą, įsikūrusį Šiaurės Vakarų Vokietijoje.
Tuometis miestelio vadovas Helmutas Stolbergas, nenorėdamas nuvilti mergaitės, sėdo prie stalo ir atrašė jai atsakymą, laišką dar papuošęs blizgančiais piešiniais. Tik nesitikėjo, kad šiuo laišku jis pradės kalėdinio pašto istoriją Vokietijoje.
Gandai ne tik pasiekė kaimynų namus, bet ir buvo aprašyti vietos spaudoje. Jau po metų pašto darbuotojai ir jų šeimos nariai nebespėjo ranka atsakinėti į vaikų laiškus. Norai Kalėdų Seneliui plaukė iš visos Vokietijos.
Ir po 50 metų į daugumą laiškų kalėdinio pašto darbuotojai atsako vokiškai. Tačiau kartais tenka ieškoti ir kitas kalbas mokančių pagalbininkų.
Mat šiandien laiškai skrieja iš viso pasaulio: nuo Brazilijos iki Japonijos, nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Rusijos.
Tiesa, dabar laiškai skaitomi ir į juos atrašoma ne tik Himelpfortene, bet ir dar šešiuose kalėdinio pašto filialuose.
Savanoriai – pensininkai
Visi šie filialai įsikūrę miesteliuose, kurių pavadinimai išties dangiški: Dangaus Durys (Himelštiuras), Dangaus Miestas (Himelštatas), Angelo Bažnyčios (Engelskirchenas), Šv.Mikalojus (Sankt Nikolausas) ar Mikalojaus miestas (Nikolauštatas).
Tiesa, pastaruosiuose dviejuose miesteliuose plušama tik iki gruodžio 6-osios, iki Šv.Mikalojaus dienos. O kiti darbus pradeda iki Kalėdų likus šešioms savaitėms.
Didžiausias krūvis atitenka prie Berlyno, Himelpforteno miestelyje, įsikūrusiame kalėdiniam paštui. Iš čia kasmet atsakymo iš Kalėdų Senelio sulaukia apie 300 tūkstančių vaikų.
Kiek mažiau laiškų – tiesa, vis tiek net 50 tūkstančių – pasiekia netoli Hamburgo esantį kalėdinį paštą. Jei nebūtų pagalbininkų, vaikai Kalėdų stebuklu negalėtų tikėti. Kasmet specialiuose paštuose į laiškus atrašo apie 30 Kalėdų Senelio padėjėjų. Visi jie – savanoriai, dažniausiai pensininkai, prieš didžiąsias metų šventes Kalėdų Senelio vardu dovanojantys džiaugsmą mažiesiems.
Prasidėjus adventui vos 5 tūkst. gyventojų turintis Himelpfortenas, kuriame gyvenimas paprastai teka itin ramia vaga, pasikeičia neatpažįstamai.
Vasarą turistai šį miestelį aplenkia. Nebent sustoja prie iškabos ir nufotografuoja įrodymą, kad apsilankė prie Dangaus Vartų.
Bet rudeniop padidėję laiškanešių maišai skelbia kalėdinio šurmulio pradžią. Miestelyje suintensyvėja eismas, nes susitikti su Kalėdu Seneliu ir jo padėjėjais atvyksta vaikai. Į čia pat rengiamą kalėdinę mugę užsuka kaimyninių miestelių ir miestų gyventojai.
Rašo vaikai ir suaugusieji
„Kaip miela“, – turbūt tai dažniausiai girdima frazė, kurią garsiai ištaria Kalėdų Senelio pagalbininkai, skaitydami laiškus su vaikų norais ar patarimais.
Viename tokiame laiške vaikas rašo: „Aš gyvenu pirmajame aukšte ir mes neturime židinio, tad būk geras, pasiimk kopėčias.“
Padėjėjai džiaugiasi ir kiekvieno vaiko pastangomis Kalėdų Senelį nustebinti ypač išmargintu ir papuoštu laišku.
Aišku, kartais jiems tenka ir surimtėti. Dažniausiai tokiais atvejais, kai norai būna tiesiog neįgyvendinami: prikelti iš numirusiųjų pasaulį palikusį tėtį ar suteikti sveikatos sunkiai sergančiai tetai.
Į tokius laiškus vaikai gauna ne standartinį, o jiems asmeniškai ranka parašytą laišką.
Bet ne tik vaikai rašo laiškus – kalėdinio pašto darbuotojams tenka skaityti ir suaugusiųjų kreipimusis. Galima teigti, kad jie vis dar tiki Kalėdų Seneliu.
Kodėl gi ne? Ir iš tiesų kai kurie suaugę vokiečiai nori parašyti svarbiam Kalėdų šventės simboliui ir tai daro kasmet.
Tiesa, kai kurie rašo savo atžalų vardu, taip prisimindami tuos laikus, kai patys vaikystėje tikrindavo pašto dėžutę laukdami atsakymo iš Kalėdų Senelio.
Yra ir dar viena rašančių suaugusiųjų grupė – filatelistai. Specialus kalėdinio pašto vokas, specialus antspaudas ir pašto ženkliukas – juk tai kasmet vis nauja kalėdinė pasaka.
Ir kas išdrįs prieštarauti, kad kalėdinis paštas – tik vaikams?
