Iki šių metų aštuonerius metus Lenkiją valdė Donaldo Tusko vadovaujama Piliečių platformos partija. Lenkija jo valdymo metais tapo viena greičiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, tačiau dauguma lenkų nejautė, kad jų gyvenimas materialiai gerėtų.
2014 metais D.Tuskas sutiko tapti Europos vadovų tarybos pirmininku ir atitrūko nuo vidinių Lenkijos reikalų. D.Tuskui atrodė, kad Piliečių platformos partija išliks tvirta ir be jo.
Vis dėlto be jo partija įsipainiojo į skandalus. Tuo pasinaudojo tuo metu opozicinė Teisės ir teisingumo partija, kuri skelbėsi esanti katalikiška, patriotiška bei euroskeptiška – „Piliečių platformos“ priešingybė.
„Teisės ir teisingumo“ sėkmė
Teisės ir teisingumo partijos pergalės prasidėjo šių metų gegužę Andrzejui Dudai laimėjus prezidento rinkimus prieš Bronislawą Komorowskį – Piliečių platformos partijos keltą kandidatą, kuris buvo aiškus rinkimų favoritas.
Prezidentas Lenkijoje yra atsakingas už užsienio politiką, tačiau nėra esminė figūra valdant valstybę. Tačiau tai nesutrukdė A. A.Dudai savo pergale įkvėpti Teisės ir teisingumo partijos bei jos rinkėjų.
Jau spalio 25-ąją „Teisė ir teisingumas“ laimėjo Lenkijos parlamento rinkimus ir suformavo vyriausybę. Šios partijos pergalę lėmė gebėjimas įtikinti rinkėjus savo socialinės politikos pažadais.
Partija žadėjo padidinti socialines išmokas, pailginti pensinį amžių, sumažinti pelno mokesčius, padidinti išmokas šeimoms, turinčioms daugiau nei du vaikus.
Vyriausybės reformos
Naujosios vyriausybės pažadų įgyvendinimas padidintų biudžeto deficitą. Didelė tikimybė, kad ekonomikos augimas, kuris dabar siekia net 3,4–3,5 proc. BVP, taip pat sulėtėtų. Dėl šios priežasties planuojama didinti mokesčius bankams, draudimo kompanijoms bei verslui.
Sąmyšį sukėlė ir šalyje prasidėjusius protestus įkvėpė konstitucinio teismo reforma. Teisės ir teisingumo partija teigia, kad dabartinis Lenkijos konstitucinis teismas sudarytas iš ankstesnei vyriausybei lojalių teisėjų, kurie yra pasiruošę blokuoti naujosios valdžios parengtus įstatymus.
Dėl to buvo parengti nauji įstatymų projektai, kurie padės „Teisei ir teisingumui“ pakeisti konstitucinio teismo sudėtį ir jį kontroliuoti.
Pokyčių nebus išvengta ir užsienio politikoje.
A.Dudos Lenkija yra daug šaltesnė Vokietijai ir daug aršesnė santykiuose su Rusija. „Teisė ir teisingumas“ neslepia noro steigti NATO bazes Lenkijoje, net jei tam kol kas nepritaria Vašingtonas, Berlynas ir Londonas.
Prezidentas taip pat norėjo dalyvauti Minsko derybose, kur kartu su Rusija, Prancūzija bei Vokietija buvo sprendžiamas Ukrainos likimas.
Dar ketveri metai
„Teisės ir teisingumo“ populiarumas smuko rekordišku greičiu. Jei rinkimai vyktų dabar, partija juos pralaimėtų ir liktų opozicijoje. Šalyje vyksta protestai – raginama atsisakyti nevisiškai demokratiškų idėjų, tokių kaip konstitucinio teismo reforma.
Tiesa, „Tvarka ir teisingumas“ žino, kad iki kitų rinkimų liko dar ketveri metai, ir stengsis jper tą laiką kelti savo populiarumą.
Vis dėlto ir čia imamasi keistų sprendimų. „Tvarka ir teisingumas“ ėmėsi pertvarkų visuomeninėje televizijoje – jos vadovus bandoma pakeisti partijai lojaliais žmonėmis.
Parengė Audrius Ričkus
