Laisvosios prekybos sutartis yra dalis platesnės asociacijos su ES sutarties, pasirašytos 2014 metų birželio pabaigoje, kuri daugeliu atžvilgiu nulėmė drastišką Ukrainos santykių pablogėjimą su Maskva, įtūžusia, kad jai anksčiau buvęs pavaldus Kijevas gręžiasi į Vakarus.
Ukraina, kurios rinka buvo tradiciškai orientuota į Rusiją, dabar turės stiprinti ryšius su Europos rinkomis ir laikytis jų taisyklių.
„Sutartis prisidės prie Ukrainos ekonomikos modernizacijos ir diversifikacijos, taip pat suteiks papildomų paskatų reformoms“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Europos Komisijos pranešime.
Briuselis taip pat sakė, kad ši sutartis padės Ukrainai pagerinti savo verslo klimatą ir pritraukti užsienio investicijų. Tos pačios nuomonės laikosi banko „UniCredit“ analitikas Jehoras Perelyhinas.
Ukrainai ruošiantis priimti šią sutartį buvo iškilę daug kliūčių.
2013 metų lapkritį tuometis prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atmetė asociacijos su ES sutartį, išprovokuodamas įnirtingus proeuropietiškų jėgų protestus savo šalyje, per kuriuos valstybės vadovas ir jo vyriausybė buvo nuversti. Tai savo ruožtu vedė į ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje su Maskvos palaikomais separatistais, per kurį žuvo daugiau kaip 9000 žmonių.
Baimindamasis, kad dėl tos sutarties Rusijos rinką gali užplūsti europietiškos prekės, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių: sustabdė laisvosios prekybos režimą su Ukraina ir nuo penktadienio nutraukė importuoti maisto produktus iš tos šalies.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas nurodė, kad dėl Maskvos veiksmų jo šalis negaus apie 600 mln. JAV dolerių pajamų.
Prezidentas Petro Porošenka anksčiau pripažino, kad Rusijos atsakomieji žingsniai padarys „žalos“ Ukrainos ekonomikai, bet sakė, kad jis „pasiruošęs sumokėti šią kainą“ ir tęsti pastangas prisijungti prie Europos Sąjungos laisvosios prekybos zonos.
Savo naujametinėje kalboje jis pasmerkė embargą, sakydamas, kad Maskva mėgina „ekonomiškai pasmaugti“ Ukrainą.
„Maskva uždaro savo rinką ukrainietiškoms prekėms – tai yra galinga ekonominė ataka; tai dar viena karo ... prieš mus dalis“, – sakė P.Porošenka.
Kijevas pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių ir artimiausiu laiku paskelbti prekių, kurias bus draudžiama įvežti iš Rusijos, sąrašą.
Rusija duoda Ukrainą į teismą
Rusija dėl negrąžintos 3 mlrd. dolerių (2,8 mlrd. eurų) skolos duoda į teismą Ukrainą. Finansų ministerija penktadienį pareiškė, kad procesas prieš Kijevą bus pradėtas „nedelsiant“. Bylą nagrinės Didžiosios Britanijos teismas. Teikti ieškinį asmeniškai nurodė prezidentas Vladimiras Putinas, praneša agentūra AFP.
Rusija milijardinį kreditą 2013 metais suteikė tuometinei prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybei. Tačiau dabartinė provakarietiška vyriausybė gruodį paskelbė, kad negrąžins skolos iki numatytos datos – gruodžio 20-osios.
Ukraina reikalauja 20 proc. sumažinti skolą, kaip tai padarė kiti privatūs šalies kreditoriai. Tačiau Maskva geriausiu atveju nori kalbėti apie mokėjimo atidėjimą.
Dėl skolų ginčo Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gruodį nusprendė pakeisti savo kredito taisykles, kad galėtų toliau finansiškai remti Kijevą. Iki šiol TVF negalėjo skolinti pinigų šaliai, kuri negrąžina kredito kitai vyriausybei.
