Laisvosios prekybos sutartis yra dalis platesnės asociacijos su
ES sutarties, pasirašytos 2014 metų birželio pabaigoje, kuri
daugeliu atžvilgiu nulėmė drastišką Ukrainos santykių
pablogėjimą su Maskva, įtūžusia, kad jai anksčiau buvęs
pavaldus Kijevas gręžiasi į Vakarus.
Ukraina, kurios rinka buvo tradiciškai orientuota į Rusiją,
dabar turės stiprinti ryšius su Europos rinkomis ir laikytis jų
taisyklių.
„Sutartis prisidės prie Ukrainos ekonomikos modernizacijos ir
diversifikacijos, taip pat suteiks papildomų paskatų reformoms“, –
sakoma ketvirtadienį paskelbtame Europos Komisijos pranešime.
Briuselis taip pat sakė, kad ši sutartis padės Ukrainai
pagerinti savo verslo klimatą ir pritraukti užsienio investicijų.
Tos pačios nuomonės laikosi banko „UniCredit“ analitikas Jehoras
Perelyhinas.
Ukrainai ruošiantis priimti šią sutartį buvo iškilę daug
kliūčių.
2013 metų lapkritį tuometis prorusiškas Ukrainos prezidentas
Viktoras Janukovyčius atmetė asociacijos su ES sutartį,
išprovokuodamas įnirtingus proeuropietiškų jėgų protestus savo
šalyje, per kuriuos valstybės vadovas ir jo vyriausybė buvo
nuversti. Tai savo ruožtu vedė į ginkluotą konfliktą Rytų
Ukrainoje su Maskvos palaikomais separatistais, per kurį žuvo
daugiau kaip 9000 žmonių.
Baimindamasis, kad dėl tos sutarties Rusijos rinką gali
užplūsti europietiškos prekės, Maskva ėmėsi atsakomųjų
priemonių: sustabdė laisvosios prekybos režimą su Ukraina ir nuo
penktadienio nutraukė importuoti maisto produktus iš tos šalies.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas nurodė, kad dėl Maskvos
veiksmų jo šalis negaus apie 600 mln. JAV dolerių pajamų.
Prezidentas Petro Porošenka anksčiau pripažino, kad Rusijos
atsakomieji žingsniai padarys „žalos“ Ukrainos ekonomikai, bet
sakė, kad jis „pasiruošęs sumokėti šią kainą“ ir tęsti
pastangas prisijungti prie Europos Sąjungos laisvosios prekybos
zonos.
Savo naujametinėje kalboje jis pasmerkė embargą, sakydamas, kad
Maskva mėgina „ekonomiškai pasmaugti“ Ukrainą.
„Maskva uždaro savo rinką ukrainietiškoms prekėms – tai
yra galinga ekonominė ataka; tai dar viena karo ... prieš mus
dalis“, – sakė P.Porošenka.
Kijevas pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių ir artimiausiu
laiku paskelbti prekių, kurias bus draudžiama įvežti iš Rusijos,
sąrašą.
Rusija duoda Ukrainą į teismą
Rusija dėl negrąžintos 3 mlrd.
dolerių (2,8 mlrd. eurų) skolos duoda į teismą Ukrainą. Finansų
ministerija penktadienį pareiškė, kad procesas prieš Kijevą bus
pradėtas „nedelsiant“. Bylą nagrinės Didžiosios Britanijos teismas.
Teikti ieškinį asmeniškai nurodė prezidentas Vladimiras Putinas,
praneša agentūra AFP.
Rusija milijardinį kreditą 2013 metais suteikė tuometinei
prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybei. Tačiau
dabartinė provakarietiška vyriausybė gruodį paskelbė, kad negrąžins
skolos iki numatytos datos – gruodžio 20-osios.
Ukraina reikalauja 20 proc. sumažinti skolą, kaip tai padarė
kiti privatūs šalies kreditoriai. Tačiau Maskva geriausiu atveju
nori kalbėti apie mokėjimo atidėjimą.
Dėl skolų ginčo Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gruodį
nusprendė pakeisti savo kredito taisykles, kad galėtų toliau
finansiškai remti Kijevą. Iki šiol TVF negalėjo skolinti pinigų
šaliai, kuri negrąžina kredito kitai vyriausybei.