Šis sprendimas, priimtas ES ministrų, nepaisant Atėnų
prieštaravimų, žymi kulminaciją kelias savaites darytame spaudime
Graikijai, tapusiai pagrindiniais vartais į Europą daugiau negu
milijonui pabėgėlių ir migrantų, atvykusių į Senąjį žemyną
praėjusiais metais per didžiausią tokio pobūdžio krizę nuo
Antrojo pasaulinio karo.
Praėjusią savaitę paskelbtos Europos Komisijos ataskaitos
išvadose sakoma, kad Graikija neįstengia tinkamai suregistruoti
atvykėlių ir paimti jų pirštų atspaudų. Tokia padėtis buvo
konstatuota pernai lapkritį atlikus inspekcijas prie Graikijos
sausumos sienos su Turkija ir keliose salose Egėjo jūroje.
„Itin svarbu, kad Graikija prioritetine tvarka ir skubiai
spręstų problemas, išvardytas Komisijos priimtoje ataskaitoje“,
– sakoma ES ministrų rekomendacijoje, kuri, pasak dviejų Bendrijos
šaltinių, buvo priimta penktadienį.
Minėtame dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra
AFP, sakoma, kad Graikija „per mėnesį ... turi parengti veiksmų
planą trūkumams pašalinti ... (ir) po trijų mėnesių nuo tos
pačios datos pateikti ataskaitą apie įgyvendinimą.“
Jeigu Graikijai nepavyktų pašalinti tų trūkumų iki gegužės
vidurio, Briuselis gali suteikti leidimą kitoms Šengeno erdvės
šalims atnaujinti pasų tikrinimą prie šios zonos vidinių sienų
– taip pat prie sienų su Graikija.
Tokį režimą būtų galima
taikyti iki dvejų metų, nors paprastai sienų kontrolė laikinai
atkuriama ne ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui.
Toks scenarijus yra numatytas Šengeno sienų apsaugos kodekso
26-ajame straipsnyje. Vokietija, kuri kartu su keliomis kitomis Šengeno zonos šalimis
įvedė tokį sienų kontrolės režimą praėjusių metų pabaigoje,
ketvirtadienį pratęsė jį iki gegužės – ilgiausiam dabartinių
taisyklių numatomam laikotarpiui.