Tokią istorinę žinią Jungtinės Karalystės premjeras pranešė šeštadienį, po susitikimo su vyriausybe. Premjeras patikino, kad savo ministrams rekomendavo rinktis likimo Bendrijoje kelią.
Po vyriausybės posėdžio kalbėdamas prie savo rezidencijos Dauningo gatvėje D.Cameronas sakė, kad balsavimas bus „vienas svarbiausių sprendimų, su kuriais ši šalis susidurs mūsų laikais“. Savo trumpoje kalboje D.Cameronas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė būtų saugesnė reformuotoje Europoje, nes britai galėtų glaudžiau bendradarbiauti su partneriais kovojant su terorizmu ir tarptautiniais nusikaltimais.
Premjeras taip pat kalbėjo, kad britai ES sudėtyje būtų stipresni, nes galėtų turėti balsą sprendžiant tokius klausimus kaip prekyba ir saugumas.
Jis taip pat tvirtino, kad nuolaidos, dėl kurių jis derėjosi su ES lyderiais penktadienį, davė šaliai „tai, kas geriausia iš dviejų skirtingų dalykų“.
„Rinksimės, kokia šalimi norime būti“, – sakė jis, perspėdamas, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos šalininkai siūlė „riziką neapibrėžtumo laikotarpiu, šuolį į tamsą“.
„Pasitraukimas iš Europos keltų grėsmę mūsų ekonomikai, mūsų nacionaliniam saugumui“, – pabrėžė jis. D.Cameroną parėmė ir vidaus reikalų sekretorė Theresa May. Tačiau dalis ministrų kabineto narių – įskaitant teisingumo ministrą Michaelą Gove'ą – kaip manoma, palaikys išstojimo iš ES norinčiųjų pusę.
Škotai jau piktinasi
Jei neatsižvelgdama į Škotijos norus Jungtinė Karalystės balsuos už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, tuomet Škotija ketina surengti antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės, pranešė buvusi šalies vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon, skelbia „Reuters“.
Šiuo metu Škotijos nacionalinei partijai (SNP) vadovaujanti N.Sturgeon pareiškė palaikanti tolesnę šalies narystę ES ir, remiantis apklausomis, tokios pat nuomonės yra ir didžioji dalis škotų.
Tačiau Škotijos, kurioje gyvena penki milijonai žmonių, balsą nustelbs 53 mln. gyventojų turinti Anglija, kurios gyventojai sudaro 84 proc. visos Jungtinės Karalystės populiacijos.
2014 m. vyko pirmasis Škotijos referendumas dėl nepriklausomybės, tačiau tada škotai nusprendė likti Jungtinėje Karalystėje.
Laukia „depresyvi kampanija“
Premjeras pranešė referendumo datą po penktadienį vykusio ES vadovų susitikimo į, kuriame Jungtinei Karalystei suteiktas „specialusis statusas“ Europos Sąjungoje viliantis, kad jo pakaks siekiant išlaikyti šalį bloke.
Visuomenės apklausos rodo, kad britų visuomenė išstojimo iš ES klausimu susiskirsčiusi į dvi lygias stovyklas. Londono karališkojo koledžo Europos politikos profesorius Anandas Menonas tikisi, kad abi stovyklos akcentuos pavojus, susijusius su pasitraukimu iš ES arba su status quo išsaugojimu.
„Tai bus depresyviai negatyvi kampanija“, – sakė A.Menonas naujienų agentūrai AFP.
Likimo ES scenarijų palaikančio D.Camerono dabar laukia nauji politiniai rūpesčiai namie. Svarbūs sąjungininkai, tarp jų – Londono meras Borisas Johnsonas, galvoja, ar paremti ministrą pirmininką, ar „Ne“ šalininkų stovyklą.
Pirmadienį D.Camerono vyriausybė turėtų pateikti priemones Parlamente referendumo datai paskirti.
Tai bus jau antras Jungtinės Karalystės referendumas dėl narystės ES per kiek daugiau nei 30 metų. 1975-ųjų birželį rinkėjai narystei tuometėje Europos ekonominėje bendrijoje (EEB) pritarė maždaug 67 proc. balsų.
Britai palaiko pasilikimą ES
Po Briuselyje pasiekto susitarimo daugiau britų pasisako už savo šalies pasilikimą ES, rodo apklausa, atlikta laikraščio „Mail on Sunday“ užsakymu. Jos rezultatai paskelbti šeštadienio vakarą, informuoja agentūra „Reuters“.
Pateiktais duomenimis, ES šalininkų šiuo metu yra 15 proc. daugiau nei priešininkų. 48 proc. britų nurodė esą už tai, kad Jungtinė Karalystė liktų Bendrijoje. 33 proc. pasisako prieš. Tiesa, 19 proc. teigė dar nėra apsisprendę.
Tai buvo pirmoji apklausa, atlikta po ES viršūnių susitikimo, kuriame britų premjerui Davidui Cameronui pavyko susitarti dėl reformų paketo. Britai birželio 23 dieną referendume balsuos dėl šalies likimo ES.
