Po susitarimo – D.Camerono viltys išlaikyti britus ES

Tikimasi, kad užsitikrinęs vieningą paramą per dvi intensyvių derybų Briuselyje dienas ir naktis, D.Cameronas paskelbs referendumo datą – tikėtina, birželio 23-ąją.

Šeštadienį 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku D.Cameronas surengs vyriausybės posėdį, po kurio prasidės referendumo kampanija ir ministrams, norintiems, kad Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš ES, pirmą kartą bus leista kalbėti garsiai.

„Susiderėjau dėl susitarimo suteikti Jungtinei Karalystei specialųjį statusą Europos Sąjungoje, – penktadienį vakare spaudos konferencijoje sakė D.Cameronas. – Per kampaniją iš visos širdies stengsiuosi įtikinti britų žmones likti reformuotoje Europos Sąjungoje, kurią šiandien užsitikrinome“.

Pasak jo, susitarimas apima septynerių metų „avarinį stabdį“ dėl pašalpų ES migrantams ir reiškia, kad Britanija „niekada nepriklausys dar glaudesnei sąjungai“.

Nors Jungtinės Karalystės vieta ES dabar priklauso nuo britų visuomenės, minimas susitarimas apmažina spaudimą Briuseliui, bandančiam dorotis su didžiausia migracijos krize per Europos istoriją.

ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, tarpininkavęs šiam susitarimui, pareiškė, kad „vieningai“ priimta sutartis „stiprina specialųjį Britanijos statusą“ bei yra „teisiškai privaloma ir negrįžtama“.

„Depresyviai negatyvi kampanija“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įtakingiausia Europos lyderė, sakė, kad ši sutartis yra „teisingas kompromisas“.

„Nemanau, kad mes per daug nusileidom Jungtinei Karalystei“, – pasakė ji.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as tvirtino, kad sutartyje nėra „jokių išimčių ES taisyklėms“, nors Italijos premjeras Matteo Renzi perspėjo, kad esama „pavojaus pamesti iš akių pirminę Europos svajonę“.

Paskelbus apie šį susitarimą euro ir britų svaro kursas šoktelėjo: bendroji valiuta (euras) pakilo iki 1,1131 JAV dolerio Niujorke nuo 1,1105 ketvirtadienį, o svaras sterlingų – iki 1,4392 nuo 1,4335 JAV dolerio.

Vis dėlto D.Cameronui drama tik prasideda – jam teks grumtis su euroskeptikais savo paties Konservatorių partijoje ir skepticizmu britų žiniasklaidoje.

Jungtinės Karalystės laikraščių šeštadienio numeriai išėjo kiek anksčiau, nei buvo oficialiai paskelbta apie susitarimą, ir daugelyje jų didžiausias dėmesys skiriamas laukiamam paskelbimui, kad D.Camerono ilgametis sąjungininkas Michaelas Gove'as parems Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES.

„The Guardian“, „The Daily Telegraph“ ir „The Independent“ pirmuosiuose puslapiuose išspausdino šio buvusio švietimo sekretoriaus nuotraukas, o euroskeptiškas „Daily Express“ paskelbė tokią antraštę: „Gove'as išves mus iš ES“.

Visuomenės apklausos rodo, kad britų visuomenė išstojimo iš ES klausimu yra susiskirsčiusi į dvi lygias stovyklas.

Londono karaliaus koledžo Europos politikos profesorius Anandas Menonas tikisi, kad abi stovyklos akcentuos pavojus, susijusius su pasitraukimu iš ES arba su status quo išsaugojimu.

„Tai bus depresyviai negatyvi kampanija“, – sakė jis AFP.

Per derybas Prancūzija ir Belgija griežtai priešinosi tam, kad būtų suteiktos garantijos euro neįsivedusioms šalims. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė, kad pagal susitarimą Jungtinė Karalystė negautų veto galios dėl euro zonos.

Tačiau Jungtinė Karalystė ir kitos euro neįsivedusios šalys galės kelti klausimus dėl euro zonos politikos ES viršūnių susitikimų lygiu.

Tuo tarpu Rytų Europos šalys nenorėjo sutikti su apribojimais dėl pašalpų ES migrantams, nes mano, kad tai diskriminacinės priemonės, kuriomis pažeidžiamas bloko priimtas judėjimo laisvės principas.

Briuselis pasiūlė „avarinį stabdį“, dėl kurio Jungtinė Karalystė galėtų apriboti išmokas, jei jos sistemą užlietų didelė atvykstančių darbuotojų banga.

D.Camerono dabar laukia nauji politiniai rūpesčiai namuose, nes svarbūs sąjungininkai, tarp jų – Londono meras Borisas Johnsonas, galvoja, ar paremti ministrą pirmininką, ar „Ne“ šalininkų stovyklą.

Pirmadienį jo vyriausybė turėtų pateikti priemones parlamente referendumo datai paskirti.

Tai bus jau antras Jungtinės Karalystės referendumas dėl narystės ES per kiek daugiau nei 30 metų.

1975-ųjų birželį rinkėjai narystei tuometinėje Europos ekonominėje bendrijoje (EEB) pritarė maždaug 67-iais proc. balsų.