Programoje „Rusija ir aš“ („Russia & Me“) buvęs Latvijos lyderis prisipažino, kad šiomis dienomis mintys sukasi ne apie politiką: „Mąstau apie tai, kur nuvedė gyvenimas, kaip yra gera gyventi mano mėgstamiausioje šalyje, kuri juda teisinga linkme. Mums reikia būti dėkingiems už tai, ką turime: mūsų mažą žemės lopinėlį, namus, gerus draugus, nuostabią šalį ir paukščių giesmę kiekvieną rytą. Aš mąstau apie šiuos dalykus“.
Sovietmečiu į Sibirą ištremtas, Rusijos kareivius iš Latvijos išvaręs buvęs Latvijos vadovas tikino nesiejantis Rusijos su konkrečiais asmenimis kaip Borisu Jelcinu, arba Vladimiru Putinu.
„Man Rusija yra kažkas platesnio ir gilesnio“, pasakojo G.Ulmanis.
„Žmonių kalėjimu“ vadinamą Sibirą prezidentas patyrė savo kailiu, ten praleidęs pirmus penkis, ar šešis savo metus. Grįžus iš tremties situacija vis dar buvo sudėtinga, nes Latvija vis dar buvo Sovietų Sąjungos gniaužtuose.
Tačiau G.Ulmanis niekados neprarado vilties: „Mano likimas buvo toks, kad tikiu, jog mane saugo Dievas.“
„Tada Dievas suteikė mums galimybę atkurti tai, kas buvo 1939 metais“, – apie nepriklausomybės laikotarpį pasakojo buvęs Latvijos prezidentas.
Kalbą būtina saugoti
Paklaustas, ką jam asmeniškai reiškia Rusija, G.Ulmanis atskleidė, kad tarp jo ir Rusijos visados egzistavo ryšys – lygiai taip pat, kaip tarp Latvijos ir Rusijos.
Nuolatinė santykių kaita – artumą keitė sunkumai ir atvirkščiai – ir politinės problemos galėjo būti išspręstos tik abiejų šalių gyventojų tolerancijos dėka.
Tačiau nepaisant stipraus ryšio tarp jo, Latvijos ir Rusijos, G.Ulmanis interviu griežtai teigė, kad jokiu būdu neleis paskelbti rusų kalbos valstybine kalba: „Rusų kalbos charakteris ir milžiniška energija suvalgytų latvių kalbą per labai trumpą laiko tarpą.“
Jo manymu didžiosios Europos šalys į situaciją žvelgia per daug paprastai ir nemato problemos įteisinti net kelių valstybinių kalbų. Tačiau toks požiūris nekreipia dėmesio į vienos kalbos agresiją kitos atžvilgiu.
„Latvių kalba egzistuoja jau daug tūkstančių metų... Kalba yra labai stipri, tvirta ir skirtinga – bet ji turi būti saugoma visomis įmanomomis priemonėmis“, – pabrėžė buvęs Latvijos prezidentas.
G.Ulmanis tęsė teigdamas, kad tikslas yra būtent išsaugoti latvių kalbą paliekant ją vienintele valstybine kalba, o ne uždrausti užsienio kalbų vartojimą šalyje.
B.Jelcinas – Rusijos nacionalinis didvyris
„Kai valdė B.Jelcinas, žmogus su V.Putino charakteriu nebūtų galėjęs iškilti Rusijoje, – samprotavo G.Ulmanis. – Neįsivaizduoju, kaip B.Jelcinas su savo charakteriu galėtų valdyti Rusiją šiandien, bet jis buvo labai tipinis ir spalvingas savo žmonių atstovas ir – kitaip nei kiti Rusijos lyderiai – jis mylėjo ir pripažino Vakarų kultūrą ir demokratiją.“
Buvusio lyderio nuomone, po Sovietų Sąjungos žlugimo visi įskaitant Rusiją buvo idealistai. Tačiau B.Jelcinui nepavyko į Rusiją atnešti demokratiją, kurios privalumus jis įžvelgė.
G.Ulmanio nuomone, Rusija iki šiol nėra pasirengusi demokratiniam valdymui: „Rusija turi savo konkrečių minčių apie demokratinius procesus, remiantis savo požiūriais ir principais.“
Kodėl įpėdiniu tapo V.Putinas?
Paklaustas, kodėl B.Jelcinas galėjo savo įpėdiniu paskirti buvusį KGB agentą V.Putiną, G.Ulmanis tvirtino, kad greičiausiai buvo atsižvelgta ne į asmens veiksmus, o į jo charakterį.
„V.Putinas, kaip jį beteistume šių dienų įvykių kontekste yra stipraus charakterio asmuo, – tvirtino buvęs Latvijos vadovas. – Tai yra žmogus, kuris priima sprendimus ir veikia. Vakarų ir Amerikos lyderiai privalo tai suprasti ir privalo kalbėtis su Rusija, kad pavyktų išvengti žiaurių situacijų kaip su Krymu, arba dar blogesnių įvykių ateityje.“
G.Ulmanis atkreipė dėmesį į tai, kad net pačios griežčiausios bausmės ir sankcijos kada nors vis dėlto turės pasibaigti. Dėl šios priežasties taip pat būtina galvoti apie ateitį ir apie tai, kokį dialogą su Rusija norės kurti Vakarai.
Vakarai nesupranta Rusijos
„Aš asmeniškai nesuprantu, kodėl Vakarų pasaulis iš tolo nematė, kad artėjo situacija su Krymu, – savo nuostabą rodė G.Ulmanis. – Kaip taip gali būti? Niekas pasaulyje to nelaukė, nenumatė ir nenuspėjo. Kur buvo analitinės ir žvalgybos sistemos? Galiausiai, Vakarų pasaulis neturėjo nė menko suvokimo, ką galvojo Rusija.“
Buvusio Latvijos prezidento nuomone, nedera sumenkinti būtinybės ginkluotis agresijos ir grėsmės akivaizdoje, nes esant nepasiruošusiems vieną rytą galima atsibudus patirti šoką.
„Bet ne tik sprogmenys nusprendžia ateities likimą – taip pat svarbūs pokalbiai, dialogas, susitikimai, – tvirtino G.Ulmanis. – Amerikiečiai man dažnai sako: „Na, pasakyk mums ką nors apie Rusiją – mes jų nesuprantam.“ Bet aš klausiu, kiek dar galime leisti sau nesuprasti rusų?“
Pabrėždamas Vakarų neišprusimą Rusijos atžvilgiu, G.Ulmanis tikino, kad dabar pats laikas pradėti pažinti agresorę: „Prabėgus šimtui metų vis dar nesuprasi rusų. Laikas pradėti. Metas pradėti mokytis rusų kalbą, susitikti su rusais.“
Patarimai naujajam prezidentui
Prisimindamas savo paties patirtį su B.Jelcinu, G.Ulmanis pasakojo, kaip svarbu yra tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti su Rusija vengiant konfliktų.
„Kai kareiviai atsitraukė, buvo keletas labai sudėtingų akimirkų. Nepaisant to, telefono pagalba Rusijos prezidentas ir aš sugebėjome rasti bendrą kalbą. B.Jelcinui nebuvo problemų paskambinti man ir atvirkščiai, – prisiminė buvęs Latvijos prezidentas. – Šiandien to nebėra.“
Buvusio Latvijos vadovo nuomone, naujasis prezidentas Raimondas Vėjuonis turėtų bandyti tiesiogiai pasišnekėti su Rusijos prezidentu. „Aš tikiu, kad Latvijos prezidentas gali būti labai geras mediatorius tarp didžiųjų Europos šalių ir Rusijos“, – teigė G.Ulmanis.
Tokiu būdu G.Ulmanis pabrėžė galimą diplomatinį Latvijos vaidmenį ateityje, kada santykiuose su Rusija be abejonės pravers kolektyvinė tautos patirtis.
Šviesiausias laikotarpis – nepriklausomybė
Paprašytas pasipasakoti apie blogiausias ir geriausias dienas savo gyvenime, buvęs Latvijos prezidentas atskleidė, kad jo gyvenime buvo jų visokių ir visos buvo susietos su Rusija.
„Tamsios dienos buvo, kai mus išsiuntė į Sibirą galvijų vagonuose, – pasidalino G.Ulmanis. – Šviesusis laikotarpis buvo, kai Sibiro gyventojai mus priėmė – nepasakyčiau, kad su meile, bet žmogiškai. Nepaisant valdžios draudimo, jie dažnai mus išgelbėjo nuo bado ir kitų katastrofų bei tragedijų.“
Tačiau pats geriausias ir šviesiausias laikotarpis G.Ulmanio gyvenime buvo Latvijai paskelbus nepriklausomybę ir po to prisijungus prie Europos Sąjungos bei NATO.
„Latvijos laisvė – nepriklausomybė, suvereniteto paskelbimas – tai buvo šviesiausios dienos. Prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO... neįsivaizduoju, kas vyktų Baltijos šalyse, jei nebūtume NATO“, – teigė buvęs Latvijos prezidentas.
Tiesa, G.Ulmanis vylėsi, kad niekados nereikės panaudoti NATO 5-tojo straipsnio, kuriame parašyta, kad NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą.
