Migrantai, nuo pirmadienio įsitaisę ant geležinkelio bėgių ties Graikijos siena su Makedonija, garsiai reiškė pyktį dėl to, kad nebegali laisvai vykti į šiaurę.
Atvykėlių čia susikaupė šimtai, bet vakar pasirodžiusi Graikijos policija jau pradėjo gabenti migrantus atgal į pietus. Vien vakar prieš aušrą autobusais į naują palapinių stovyklą prie Atėnų išvežta 600 svetimšalių, daugiausia afganistaniečių.
Kamštis susidarė, kai Makedonijos pareigūnai sugriežtino sienos kirtimo taisykles. Iš į šalį atvykstančių žmonių dabar reikalaujama asmens dokumentų, o nemažai migrantų jų neturi.
Kritika Višegrado ketvertukui
Makedonijos veiksmai nestebina – ir daugiau migrantams koridoriumi į turtingesnes valstybes šiaurėje tapusių šalių jau riboja atvykėlių srautus.
Tad Graikijos – būtent į šią šalį iš Turkijos atplaukia dauguma prieglobsčio prašytojų – padėtis tampa nepavydėtina. Čia kasdien ir toliau plūsta migrantai – vien vakar ryte trimis keltais iš Graikijos salų į Pirėjo uostą prie Atėnų atplaukė 1250 svetimšalių.
„Tai panašu į sudėtingas pratybas. Sunku ką nors pasakyti apie planavimą. Srautai didėja, atplaukia vis daugiau laivų, – atvykęs į uostą, kur kasdien grūdasi šimtai migrantų, pareiškė Pirėjo meras Yannis Moralis. – Terminalai jau pilni.
Čia daugiausia moterų ir vaikų. Situacija komplikuota – ne tik Pirėjui, bet ir visai Graikijai.“
Makedonija apie sienos kontrolės sugriežtinimą pranešė po to, kai Austrija priėmė sprendimą riboti į šalį patenkančių prieglobsčio prašytojų skaičių. Viena dabar per dieną priima ne daugiau kaip 80 prašymų suteikti pabėgėlio statusą.
Graikijos migracijos ministras Ioannis Mouzalas jau apkaltino Austriją ir kitas ES nares rytinėje bloko dalyje „stokojant europietiško kultūringumo“. Esą vengiama kartu ieškoti išeities iš migrantų krizės.
„Višegrado šalys (Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija. – Red.) ne tik nepriėmė nė vieno pabėgėlio. Jos net neatsiuntė nė vienos antklodės pabėgėliams ar policininko, kuris sustiprintų „Frontex“ (ES sienų apsaugos agentūrą. – Red.)“, – pyko I.Mouzalas.
Didžiulė Šengeno vertė
Vienašališki sprendimai dėl sienų uždarymo ne tik savanaudiški – vis realesnis Šengeno susitarimo dėl Europos erdvės be vidaus sienų nutraukimas. O toks įvykių posūkis ES ūkiams per dešimtmetį atsieitų ne mažiau nei 470 mlrd. eurų.
Tai rodo tyrimų instituto „Prognos“ Bertelsmano fondo užsakymu atliktas tyrimas. Esą dėl ilgesno laukimo prie sienų padidės sandėliavimo išlaidos ir išlaidos darbuotojams, nes nebebus įmanoma užtikrinti prekių pristatymo laiku.
Portugalijoje trūksta žmonių
Tokiame grėsmių pritvinkusiame kontekste netikėtai nuskambėjo Portugalijos pasiūlymas priimti iki 10 tūkst. migrantų iš šalių, nebeatlaikančių naujų atvykėlių antplūdžio – Lisabona taip siekia stabilizuoti savo mažėjantį gyventojų skaičių.
Portugalijos premjeras socialistas Antonio Costa išsiuntė laiškus Austrijai, Graikijai, Italijai ir Švedijai, siūlydamasis papildomai priimti iki 5,8 tūkstančio migrantų.
Negana to, šalis jau anksčiau sutiko įsileisti 4,5 tūkst. prieglobsčio prašytojų pagal Europos Sąjungos pabėgėlių perskirstymo kvotų sistemą.
Oficialiai portugalai, A.Costos teigimu, nori „parodyti pavyzdį Europai, kuri uždaro savo sienas, neįsileisdama pabėgėlių“.
Tiesa, smarkiai nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjusioje Portugalijoje sparčiai mažėja gyventojų skaičius.
Per 4 metus šalį – visam laikui ar laikinai – paliko beveik 0,5 mln. žmonių. („The Guardian“, „Reuters“, AP, LR)