Šalies istorikai atkreipia dėmesį, kad tiek L.Walęsa, tiek J.Pilsudskis, tapę Lenkijos vadovais, ne tik karštai neigė savo agentūrinę praeitį, bet ir naikino tokios veiklos įrodymus.
1990 metais laimėjęs prezidento rinkimus L.Walęsa pareikalavo atgabenti saugume laikytą jo bylą ir iš jos išplėšė kai kuriuos lapus.
O istorikas Andrzejus Cieglarskis teigia, kad J.Pilsudskis, 1918 metais tapęs šalies vadovu, nurodė savo pavaldiniams sunaikinti visus jo šnipinėjimo slapyvardžiu Stefanas II Austrijos ir Vengrijos karinei žvalgybai įrodymus.
Specialistas tvirtina, kad Lenkija vėliau paskelbė slaptą ultimatumą Austrijai: esą jei Viena negrąžins dokumentų, susijusių su J.Pilsudskiu, Varšuva nutrauks anglių tiekimą.
A.Cieglarskis netgi įsitikinęs, kad J.Pilsudskis 1927 metais nurodė nužudyti buvusį Austrijos-Vengrijos karininką Wlodzimierzą Zagorskį, kuris buvo tiesioginis jo šnipinėjimo veiklos viršininkas ir kuris ketino spausdinti apie tai atsiminimus.
Atkūrus Lenkijos nepriklausomybę W.Zagorskis grįžo iš Vienos į Varšuvą ir tapo karo aviacijos vadu.
Po 1926 metų valstybinio perversmo J.Pilsudskio nurodymu W.Zagorskis buvo suimtas ir nuvežtas kalinti į Vilnių.
Vieną dieną W.Zagorskis buvo netikėtai paleistas iš kalėjimo ir jam buvo nurodyta vykti pokalbio pas J.Pilsudskį.
Bet atvykęs į Varšuvą W.Zagorskis pradingo. Jis taip ir nebuvo rastas, nors karininką visą laiką privalėjo lydėti jį saugojęs karys.
Opozicinės partijos tada iš karto ėmė skelbti įtarimus, esą J.Pilsudskis tokiu būdu pašalino savo buvusį bosą, kuris galėjo atskleisti nešvarią jo praeitį.
Pats J.Pilsudskis griežtai neigė tokius įtarimus ir skleidė gandus, kad W.Zagorskis paspruko į užsienį, kad jis buvo įsivėlęs į korupcinius sandorius, kad toliau kenkė Lenkijai, nes ir toliau slapta šnipinėjo Austrijai.
Tuo metu tinklalapis „naTemat“ priminė, kad J.Pilsudskis 1914–1918 m. iš tiesų buvo apmokamas slaptos Austrijos-Vengrijos karinės žvalgybos šnipas.
J.Pilsudskis rinkdavo ir teikdavo informaciją apie padėtį carinėje Rusijoje ir jos valdomoje Lenkijoje, čia veikiančias partijas, jų lyderius, gyventojų nuotaikas.
Būsimasis Lenkijos lyderis į agentūrinių duomenų rinkimą buvo įtraukęs jo vadovautos Lenkijos socialistinės partijos aktyvistus, mat Austrijos-Vengrijos vadovybė už tai leido J.Pilsudskiui suformuoti savus karinius dalinius.
Viena tikėjosi, kad šie lenkų daliniai padės kovoti su Rusija, tačiau vėliau jie tapo atsikuriančios Lenkijos kariuomenės pagrindu.