„Negi rimtai tikite, kad visos euro zonos šalys, kurios pernai
atkakliai kovojo, kad išlaikytų Graikiją euro zonoje – o mes tarp
jų buvom griežčiausi – gali praėjus metams leisti Graikijai tam
tikra prasme nugrimzti į chaosą?“ – sakė A.Merkel interviu
televizijai.
A.Merkel kritikavo Austrijos ir kelių Balkanų valstybių
sprendimus sugriežtinti sienų kontrolę ir nustatyti didžiausią
per sieną praleidžiamų migrantų skaičių, tokiu būdu sukuriant
„butelio kaklelio“ efektą Graikijoje, į kurią toliau laivais
atplaukia tūkstančiai migrantų iš Turkijos.
„Įvyko būtent tai, ko bijojome – kad dabar šalis palikta
viena su savo problemomis; negalime to leisti“, – pabrėžė
Vokietijos lyderė savo ilgame interviu apie migrantų krizę, kurį
paskelbė visuomeninis transliuotojas ARD.
A.Merkel, kuri ilgai konfrontavo su Graikijos premjeru Alexis Tsipru, spausdama Atėnus sutikti vykdyti griežto taupymo politiką mainais į milijardus eurų, gautų pagal ES ir
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktą gelbėjimo paketą, sakė
dabar palaikanti glaudžius ryšius su graikų kairiųjų pažiūrų
lyderiu, tardamasi dėl pabėgėlių antplūdžio.
Kanclerė tvirtino, kad pabėgėlių srautas turėtų būti
mažinamas griežtinant ES išorinių sienų apsaugą, kurią turėtų
padėti užtikrinti NATO laivai, vykdantys stebėsenos misiją
Viduržemio jūroje, taip pat Bendrijos susitarimas su Ankara.
„Tačiau daugelis netiki šių priemonių veiksmingumu ir sako
„Kas žino, ar tai veiks?“ – aiškino A.Merkel. – Jeigu toks
jūsų požiūris į problemą, tai tikrai neveiks.“
Kalbėdama apie Europos rytines šalis, kurios sugriežtino savo
sienų kontrolę, A.Merkel sakė: „Problema ta, kad jos ėmėsi
veikti nepriklausomai ir vienašališkai.“
„Graikija buvo tiesiog palikta išorėje. Siena buvo uždaryta
iš Makedonijos pusės, niekam nesikalbant su Graikija“, – sakė
ji.
Pasak A.Merkel, Vokietija yra atsakinga, kad „problema būtų
sprendžiama ne kitos šalies sąskaita, o kartu su kitomis šalimis.
Taip mes elgėmės per euro krizę ir taip turime daryti per
pabėgėlių krizę.“