„Mums reikia reformuoti Europos prieglobsčio suteikimo
sistemą“, – Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas
Fransas Timmermansas sakė per spaudos
konferenciją Briuselyje.
„Dabartinė sistema neveikia“, – pridūrė jis.
Dabar galiojančios vadinamosios Dublino taisyklės laikomos
atgyvenusiomis ir nesąžiningomis šalims, tokioms kaip Graikija, į
kurias atvyko dauguma iš 1,25 mln. sirų, irakiečių, afganų ir
kitų migrantų, pasiekusių Europą per praeitus metus.
Dublino taisyklės įpareigoja migrantus registruotis ES šalyje,
į kurią jie pirmiausiai atvyksta, o jeigu iškeliauja į kitas
Bendrijos šalis, jie turėtų būti grąžinami.
Tačiau 2015-aisiais susiklosčiusi padėtis parodė, kad tų
taisyklių neįmanoma laikytis, kai Graikiją, vieną neturtingiausių
ES narių, užplūdo migrantai, norintys gauti prieglobstį
Vokietijoje ir kitose turtingose Bendrijos šalyse.
„Tai nei sąžininga, nei tvaru“, – pabrėžė
F.Timmermansas, pridūręs, kad dabartinė sistema užkrauna
„milžinišką naštą“ vartais į ES tapusioms šalims.
ES šalims kol kas sunkiai sekėsi įgyvendinti pernai rugsėjį
sutartą schemą, pagal kurią 160 tūkst. prieglobsčio ieškotojų
iš Graikijos ir Italijos turi būti perskirstyti į kitas Bendrijos
nares. Iki šiol jų buvo perkelta tik 1 100.
Šis vilkinimas buvo aiškinamas įvairiais veiksniais –
pradedant vyriausybių pastangomis atsijoti pabėgėliais apsimetusius
džihadistus po teroro atakų Briuselyje ir Paryžiuje, baigiant
apgyvendinimo ir švietimo infrastruktūros stygiumi – bet skeptikai
dar priduria politinį pagalių kaišiojimą į ratus.
Antras, mažiau populiarus pasirinkimas, palaikomas daugiausiai
Vokietijos ir Švedijos – nustatyti „nuolatinį perkėlimo
mechanizmą“, kuris galėtų būti grindžiamas kvotomis. Vis dėlto
dauguma ES šalių su tokiu pasiūlymu griežtai nesutinka, sakė
diplomatas.
„Atidėtas iki penktadienio“
Tuo tarpu Europos ir graikų pareigūnai stengėsi organizuoti
naują migrantų deportavimo iš Graikijos salų į Turkiją etapą.
Tačiau vienas turkų pareigūnas sakė, kad kitos grupės
perkėlimas „buvo atidėtas iki penktadienio“ Graikijos prašymu.
Pirmoji 202 deportuojamų migrantų grupė buvo išplukdyta
laivais pirmadienį.
Tolesnės operacijos įstrigo: tūkstančiai migrantų paskutinę
minutę pateikė prašymus suteikti prieglobstį, o dar šimtai
pabėgo iš vienos stovyklos, kur praeitą penktadienį buvo
įsiplieskusios muštynės tarp priešiškų grupių.
ES ir Turkija praeitą mėnesį susitarė, kad visi „neteisėti
migrantai“, atvykę į Graikiją nuo kovo 20 dienos, bus išsiųsti
atgal.
Vis dėlto kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas atskirai, o
pateikus prašymą suteikti prieglobstį šis procesas užsitęsia.
Be to, Europos Sąjunga įsipareigojo už kiekvieną grąžinamą
Sirijos pilietį priimti po vieną sirą pabėgėlį iš stovyklų
Turkijoje. Tie žmonės turėtų būti tiesiogiai perkelti į
Bendrijos šalis, bet jų skaičius negalės būti didesnis negu 72
000.
Žmogaus teisių klausimai
Žmogaus teisių organizacijos tvirtina, kad tokia schema yra itin
ydinga, o Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų komisaro biuras
(UNHCR) antradienį pareiškė esantis susirūpinęs dėl 13 žmonių,
kuriems tikriausiai negalėjo pateikti prašymų suteikti
prieglobstį, bet jie vis buvo deportuoti.
ES ir Turkijai sudarius pastarąjį susitarimą, naujų
atvykėlių srautas staigiai sumažėjo, o Vokietija nurodė galinti
atšaukti sienos su Austrija kontrolės priemones, jeigu tokios
tendencijos išsilaikys.
„Mes nepratęsime sienos kontrolės priemonių po gegužės
12-osios, jeigu skaičiai išliks tokie maži“, – antradienį
sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as.
Tuo tarpu popiežius Pranciškus ketina atkreipti pasaulio
dėmesį į Europos veiksmus sprendžiant didžiausią nuo Antrojo
pasaulinio karo migracijos krizę, kai ateinančią savaitę
apsilankys Lesbo saloje – vienoje iš Graikijos teritorijų, į
kurias per pastaruosius metus atvyko šimtai tūkstančių neturtingų
ir viltį praradusių žmonių.
Popiežius, kurį lydės ortodoksų ekumeninis patriarchas
Baltramiejus I ir Graikijos premjeras Alexis Tsipras,
lankysis Lesbe balandžio 14–15 dienomis, sakė vienas vyriausybės
šaltinis Atėnuose.