Olandų referendumas – smūgis vyriausybei ir galvos skausmas ES

Kaip nurodė Nyderlandų naujienų agentūra ANP, remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus 99,8 proc. balsų, „ne“ stovykla įtikinamai laimėjo surinkusi 61,1 proc. balsų.

Tik 38 proc. olandų šiame patariamojo pobūdžio referendume pritarė prieš dvejus metus pasirašytai ES Asociacijos sutarčiai su Ukraina, kuri užtikrina glaudesnius ES ryšius su Kijevu.

Po pirminių abejonių ANP taip pat nurodė, kad, jos prognozėmis, aktyvumas šiame plebiscite siekė 32,2 proc., o tai reiškia, kad jis turi būti pripažintas įvykusiu ir kad premjero Marko Rutte vadovaujama koalicija turi vienaip ar kitaip atsižvelgti į jo rezultatus.

Kad referendumas Olandijoje būtų laikomas galiojančiu, jame turi pabalsuoti 30 proc. visų registruotų rinkėjų. Iš viso Nyderlanduose balsavimo teisę turi 12,5 mln. žmonių.

„Panašu, kad Olandijoje žmonės tarė NE Europos elitui ir NE susitarimui su Ukraina. Tai ES pabaigos pradžia“, – vėlai trečiadienį vakare pareiškė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos lyderis, antiimigracinių pažiūrų parlamentaras Geertas Wildersas.

M.Rutte sutiko, kad „ne“ stovykla laimėjo įtikinamai“.

Jis taip pat buvo priverstas pripažinti, kad „jeigu aktyvumas viršys (30 proc.) ribą, ši sutartis negalės būti ratifikuota“.

Balsuodamas vienoje Hagos pradinėje mokykloje, M.Rutte anksčiau trečiadienį ragino šalies piliečius balsuoti už šią sutartį.

„Mes turime padėti Ukrainai sukurti teisinį valstybę ir demokratiją. Paremti tokias jos mažumas, kaip žydų ir gėjų bendruomenės. Todėl aš raginu visus Nyderlandus ateiti ir balsuoti „už“, – sakė M.Rutte.

„Europai reikia daugiau stabilumo pakraščiuose“, – sakė jis.

M.Rutte pažadėjo, kad jis laikysis „laipsniškos“ žingsnis po žingsnio prieigos, visais klausimais konsultuodamasis su vyriausybe ir Briuseliu, tačiau kol kas neaišku, kaip įvykiai klostysis toliau.

Oficialūs referendumo dėl Asociacijos sutarties su Ukraina, kuri daugiausia skatina prekybą, rezultatai bus paskelbti tik už savaitės – balandžio 12 dieną.

Šio referendumo rezultatų nekantriai buvo laukiama ir Vakaruose, ir Maskvoje, ir Ukrainoje, kur 2014-aisiais proeuropinės jėgos nuvertė Maskvos remtą šalies vadovybę ir ėmėsi aktyvių žingsnių užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais.

Pastarosiomis savaitėmis Nyderlanduose su specialiais vizitais lankėsi kai kurie aukščiausi Ukrainos ministrai ir kiti pareigūnai, stengęsi padėti sutelkti didesnį olandų visuomenės palaikymą šiam susitarimui.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka reiškė įsitikinimą, kad olandai pritars sutarčiai, ir įspėjo, kad jo šalis neturėtų nukentėti dėl „Nyderlandų vidaus diskusijų apie Europos Sąjungos ateitį“.

Plebiscito organizatoriai euroskeptikai patys pripažino, kad šis balsavimas iš esmės buvo inicijuotas ne dėl Ukrainos, o kaip patogi platforma stumti platesnę euroskeptišką darbotvarkę ir pasiekti, kad piliečių balsas būtų geriau girdimas Briuselyje.

Šios sutarties šalininkai tvirtino, kad Bendrijai svarbu įgyvendinti tokius susitarimus, kad būtų sustiprintas stabilumas prie jos sienų.

Buvęs Europarlamento narys Michielis van Hultenas, vienas iš aktyvių susitarimo su Ukraina šalininkų, antradienio vakarą televizijos debatuose sakė: „Kalbama apie Ukrainos žmones, kurie, kaip ir mes, nori laisvės, demokratijos ir gerovės“.

Tuo tarpu referendumo iniciatoriai neslėpė, kad jiems rūpi ne Ukraina, o šį plebiscitą jie organizavo siekdami stumti savo platesnę euroskeptišką darbotvarkę.

„Turite suvokti – mums nerūpi Ukraina“, – praėjusią savaitę vienam olandų laikraščiui sakė susitarimo priešininkų stovyklos lyderis, pridūręs, kad jie „naudojasi visomis galimybėmis kurstyti įtampą tarp Nyderlandų ir ES“.

Referendumas buvo inicijuotas pagal naują įstatymą, kuris suteikia teisę piliečiams retroaktyviai pareikšti savo nuomonę apie teisėkūros sprendimus, jei surenkama pakankamai jų parašų plebiscitui organizuoti.

Nyderlandai yra vienintelė ES narė, dar neratifikavusi to susitarimo su Ukraina, kurį jau palaimino Olandijos parlamento žemieji ir aukštieji rūmai.

Olandų rinkėjams „iš tiesų tai nėra tik balsavimas, susijęs su Ukraina. Tai veikiau yra tik pirmasis pasitaikęs klausimas po to, kai įsigaliojo įstatymas (dėl referendumų)“, sakė Hagos pasaulinio teisingumo instituto vyresnysis tyrėjas Aaronas Matta.

Ir liberalas M.Rutte, ir jaunesnioji valdančiosios koalicijos partnerė – Darbo partija, ragino piliečius referendume balsuoti už susitarimą su Ukraina.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo ruožtu įspėjo, kad olandų „ne“ šiam susitarimui „gali atverti duris krizei kontinente“.

Referendumo išvakarėse apžvalgininkai teigė, kad susitarimo priešininkų pergalė pasiųstų blogą žinią prieš birželio 23 dieną Didžiojoje Britanijoje numatytą plebiscitą dėl vadinamojo „Brexit“ (Britanijos pasitraukimo) scenarijaus, kai rinkėjai spręs, ar šalis turi toliau likti 28 valstybių bloko nare.

Atidavęs savo balsą Hagos priemiestyje esančioje mokykloje G.Wildersas sakė, kad olandų referendumas galėtų tapti paskata britų rinkėjams birželį vyksiančiame plebiscite pasisakyti už pasitraukimą iš ES.

„Ši diena galėtų būti Europos Sąjungos, kokią mes ją matome šiandien, pabaigos pradžia, ir tai būtų labai šaunu“, – sakė jis.

„Šiandien sprendžia ne Briuselis. Ne Haga. Tai olandų žmonės sprendžia savo ateitį“, – sakė jis ir sveikino tai, ką jis pavadino „Olandijos patriotiniu pavasariu“.

Euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as pirmadienį viešėjo Amsterdame, į kurį atvyko išreikšti palaikymo sutarties su Ukraina priešininkų stovyklai.

„Sutarties atmetimas šiame referendume pasiųstų reikšmingą žinią Britanijos elektoratui, kad ne mes vieni galvojame, jog kažkas iš esmės įvyko ne taip su tuo, kur suka ES“, – sakė N.Farage'as aidint plojimams.

Nors referendume Nyderlandų piliečių buvo klausiama, ką jie mano apie ES ir Ukrainos sutartį, net ir balsavimą surengusios organizacijos neslepia, kad joms Ukrainos ateitis – nė motais.

400 tūkst. parašų, reikalingų referendumui, surinko prieš ES nusistačiusios grupuotės, kurios iš tiesų taip ketino patikrinti, ką olandai mano apie santykius su Briuseliu.

„Turite suprasti, kad mums visiškai nerūpi Ukraina. Naudojamės visomis galimybėmis, kad sukeltume įtampą tarp Nyderlandų ir ES“, – atvirai rėžė vienos iš referendumą organizavusių grupuočių „Burgercomite EU“ lyderis Arjanas van Dixhoornas.

Bendrijos politikai iššūkį nusprendusios mesti organizacijos prisipažino ilgai ieškojusios klausimo, kuris galėtų tapti pagrindu surengti šį balsavimą.

„Dvejus metus laukėme, kol įsigalios referendumo įstatymas. Tikrinome, kokie klausimai ar tarptautinės sutartys galėtų tapti referendumo klausimu. Tada supratome, kad Ukrainos klausimas, kuris jau kelerius metus nėra išspręstas, galėtų būti pateiktas balsuoti“, – atskleidė vienas organizatorių Pepijnas van Houwelingenas.

Stebina ir tai, kaip rinkėjus į savo pusę traukė balsuoti prieš sutarties ratifikavimą agitavusi pusė. Jos argumentai dėl Ukrainos labai primena ir Kremliaus žiniasklaidos teiginius.

Dėl to referendumą organizuojančios grupės jau sulaukė įtarimų dėl sąsajų su Rusija.

„Ukraina – pilietinio karo draskoma šalis, kurios gatvėse klajoja fašistinės sukarintos grupuotės. Dėl to Nyderlandų žmonės turėtų balsuoti prieš planą atverti sienas kariaujančiai valstybei“, – skelbė referendumą palaikantis portalas „GeenPeil“.

Olandai gąsdinami, kad jiems pritarus sutartis atvertų visas sienas tarp ES ir Ukrainos. Be to, dalis rinkėjų yra įtikinti ir tuo, kad Ukrainai būtų pasiūlyta ir narystė ES.

Tačiau nė vienas šių scenarijų nepasitvirtins. Apie jokias atviras sienas asociacijos sutartyje net nekalbama. Bet satyriškiems kovotojams už Nyderlandų teisę spręsti tai nelabai rūpi.

Nyderlandai yra vienintelė ES šalis, kuri neratifikavo dar 2014 metais pasirašytos sutarties su Ukraina. Šalies vyriausybė iš esmės gali ignoruoti referendumo rezultatus, mat šis balsavimas buvo tiktai patariamasis. Bet tai – gana aštrus pagalys į valdžios politikos ratus.

Be to, juo ypač džiaugiasi britai, birželį organizuojamame referendume dėl Jungtinės Karalystės narystės ES raginantys balsuoti „prieš“.

„Jūsų balsavimas yra užkandis, o mūsų – pagrindinis patiekalas“, – šią savaitę pareiškė Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderis N.Farage’as.

Referendumas į nepatogią padėtį pastatė visą Marko Rutte vyriausybę. Liberalų ir socialdemokratų koalicija, stengdamasi reaguoti į pasikeitusias nuotaikas, daugiau dėmesio bus priversta skirti euroskeptikams svarbiems klausimams: migracijai, Šengeno zonai ir eurui.

Dar nepatogiau yra tai, jog Nyderlandai šį pusmetį dar ir pirmininkauja ES Tarybai.