Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris prieš
trečiadienio referendumą įspėjo, kad olandų „ne“ susitarimui
su Ukraina „gali atverti duris didžiulei krizei kontinente“.
Tačiau ES nūdienos pozicijos yra tokios, kad jos įspėjimų ne
tik nepaisoma, bet jie netgi laikomi provokacija.
„Didžiulės kontinentinės krizės“ kol kas dar gali nebūti,
bet artėjant birželį numatytam Didžiosios Britanijos referendumui
dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje, 28 valstybių bloko
ateitis atrodo vis niūresnė.
„Pirmininkui liūdna“, – sakė J.-C.Junckerio atstovas
spaudai Margaritis Schinas.
„Jis toliau grumsis už Europą“, – sakė M.Schinas ir
pridūrė: „Jeigu jam teks tai daryti vienam, jis tai darys“.
Prieš du dešimtmečius ES buvo traukinys, į kurį visi skubėjo
įšokti, tačiau dabar Bendrijos lyderiai jaučiasi vis labiau
vieniši.
Netgi referendumą inicijavusiems olandų judėjimams rūpėjo ne
prekybos su Ukraina detalės.
Šis plebiscitas, organizuotas pagal neseniai priimtą įstatymą,
suteikė jiems puikią progą užriesti nosį prieš „Briuselį“
– šis žodis vis dažniau naudojamas negatyvia prasme apibūdinti
vietą, kurioje įsikūrusios ES institucijos, ir jų vykdomą
bendrąją bloko politiką, kurią kritikai laiko kišimusi į
atskirų valstybių gyvenimus.
Ketvirtadienį paskelbti galutiniai referendumo rezultatai
parodė, kad 61,1 proc. balsavime dalyvavusių olandų pasisakė
prieš ES ir Ukrainos susitarimą, kuriam pritarė Nyderlandų
vyriausybė ir ES lyderiai. Aktyvumas buvo nedidelis, bet jo pakako,
kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu.
„Tai yra žmonių nepasitikėjimo Briuselio elitu
pareiškimas“, – sakė kraštutinių dešiniųjų lyderis,
antiimigracinių pažiūrų parlamentaras Geertas Wildersas, kuris liejo įtūžį ir ant Bendrijos, ir ant
Nyderlandų vyriausybės.
2005 metais Nyderlandai referendume atmetė ES konstituciją, ir
tai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nesibaigiančio nesėkmių ruožo
pradžia.
Nuo tada Bendrijai teko spręsti vieną krizę po kitos,
įskaitant rimtas finansines bėdas keliose narėse, kurios iškėlė
rimtų klausimų dėl bloko bendrosios valiutos ateities, o dabar ją
drasko nesutarimai dėl to, kaip pažaboti rekordinį migrantų
antplūdį.
ES vyriausybės eina į kompromisus, kad būtų pasiekti
susitarimai. Tačiau jei dėl tokių susitarimų organizuojami
plebiscitai, rinkėjai daugumoje bloko šalių linkę juos atmesti.
Prancūzija ir Airija pastaraisiais metais taip pat yra atmetusios
tokius susitarimus.
„Tai dar kartą įrodo, jog esama didžiulio skeptiškumo dėl
to, ką daro ES“, – sakė ES klausimų ekspertas Hendrikas Vosas
iš Gento universiteto.
„Matyti vis daugiau populizmo. Pirmiausia Britanijoje, o dabar
jau beveik visoje ES, ir tai privedė prie tokio didžiulio
nepasitikėjimo“, – sakė jis.
Trečiadienio plebiscito rezultatai buvo vanduo ant britų
euroskeptikų, norinčių, kad birželio 23 dieną vyksiančiame
referendume būtų nubalsuota už šalies pasitraukimą iš ES,
malūno.
„Tokie (olandų referendumo) rezultatai yra žinia Britanijos
žmonėms, kad nuosaiku ir normalu nepritarti ES ir kovoti už tai,
kas geriausia mūsų šaliai“, – sakė Brianas Monteithas, Britanijos pasitraukimo iš ES šalininkų
stovyklos „Leave.EU“ atstovas spaudai.
„Europos Sąjungai prasidėjo saulėlydis“, – pridūrė jis.