Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Austrijos laisvės partijai priklausantis N.Hoferis pirmajame prezidento rinkimų ture gavo 36 proc. balsų.
Dabar jis perspėja, kad tapęs prezidentu gali paleisti parlamentą dar iki 2018 metais turinčių įvykti rinkimų.
Ar taip įvyks, paaiškės gegužės 22 dieną, kai įvyks antrasis prezidento rinkimų turas. Jame N.Hoferis susigrums su Žaliųjų partijos atstovu Alexanderiu van der Bellenu, kuris pirmajame ture užėmė antrąją vietą.
Sekmadienio rinkimų rezultatais džiaugėsi ir kitų Europos valstybių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikai: N.Hoferį sveikino musulmonams priešiškomis pažiūromis garsėjantis olandų parlamentaras Geertas Wildersas ir Prancūzijos partijos „Nacionalinis frontas“ pirmininkė Marine Le Pen.
Tačiau N.Hoferio populiarumas žymi kritinį lūžį Austrijos politikoje: pirmą kartą nuo 1945-ųjų šalies prezidentas nebus remiamas nei Austrijos socialdemokratų partijos, nei jos valdančiosios koalicijos partnerės – centro dešiniosios Austrijos liaudies partijos. Šių partijų kandidatai netgi neprasimušė į antrąjį rinkimų turą.
Paleis parlamentą
Nors prezidento pareigas Austrijoje sudaro daugiausia šalies reprezentavimas, N.Hoferis pažadėjo pasinaudoti teise paleisti parlamentą.
Politiko atstovaujama Austrijos laisvės partija, apklausų duomenimis, šiuo metu džiaugiasi dideliu rinkėjų palaikymu.
Skelbiama, kad jeigu rinkimai vyktų šiandien, jie laimėtų trečdalį balsų.
Jei ši partija sugrįžtų į vyriausybę, Austrija prisijungtų prie ES šalių, kurių valdžioje įsitvirtino euroskeptikai.
Sekmadienį sužinojęs rinkimų rezultatus politikas tikino, kad tai istorinis įvykis – pirmasis austrų žingsnis keičiant visą šalies politiką.
Politikos analitikai perspėja, kad N.Hoferio laimėjimas gegužės 22 dieną gali būti ženklas visai Europai, kad Senajame žemyne įsitvirtina euroskeptikai, nepritariantys ES migrantų politikai.
Euroskeptikai stiprėja
Ekspertų teigimu, Austrijos pavyzdys įrodo, kad Senajame žemyne politiką ėmė diktuoti migrantų klausimas.
Tai buvo ypač matoma Europos rytuose.
Pavyzdžiui, pernai savo pozicijas Vengrijoje dar labiau sutvirtino šalies premjeras Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz“. Vengrams rūpi turėti valdžios atstovų, kurie laikytųsi griežtos politikos pabėgėlių atžvilgiu.
Praėjusių metų spalį Lenkijoje vykusius parlamento rinkimus taip pat laimėjo atsargiai į migrantus žiūrinti ir griežtesnės pozicijos laikytis pažadėjusi Teisės ir teisingumo partija su premjere Beata Szydlo priešakyje.
Rimtas perspėjimas
Nors rinkimų kampanijos pradžioje pretendentai į Austrijos prezidento postą daugiausia dėmesio skyrė ekonomikai, mokesčių politikai bei pensijų reformai, vėliau diskusijose ėmė dominuoti migrantų klausimai.
Iš pradžių austrai buvo geranoriškai nusiteikę pabėgėlių atžvilgiu. Tačiau pamažu nuotaikos keitėsi. Migrantų vis daugėjo, kai kurių jų elgesys austrams pradėjo nepatikti.
„Žmonės pamatė, kad migrantų skaičius viršijo visus įmanomus lūkesčius.
Austrai nesitikėjo, kad suteikti pagalbą prašys tiek daug žmonių. Jie susirūpino savo pačių gerove“, – sakė Londono tyrimų organizacijos Henry Jacksono draugijos pirmininkas Alanas Mendoza.
Visuomenė pradėjo kritikuoti Austrijos valdžią, esą ji nepajėgia apsaugoti savo piliečių.
„Nepatenkinti susiklosčiusia situacija žmonės panoro griežtesnės politikos migrantų atžvilgiu.
Galbūt rinkimai Austrijoje nebus lūžio taškas, tačiau neabejotinai – tai perspėjimo ženklas visai Europai“, – tikino A.Mendoza.