Trečiadienį susitikusi EBPO Taryba šį sprendimą priėmė
vienbalsiai, o tai patvirtina, kad Latvija atitinka visas narystės
sąlygas, pažymėjo ministerija.
„Latvija pakviesta į EBPO!“, – savo „Twitter“ paskyroje
parašė šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Latvijos narystės sąlygose Paryžiuje įsikūrusi EBPO
reikalavo, kad Ryga imtųsi veiksmų prieš pinigų plovimą šalies
bankų sektoriuje.
Kovo mėnesį Latvijos finansų rinkos priežiūros institucija
pranešė uždariusi banką, daugiausia aptarnavusį užsienio
klientus iš buvusios Sovietų Sąjungos, dėl jo dalyvavimo pinigų
plovimo veikloje.
Užsieniečius, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios Sovietų
Sąjungos šalių, aptarnauja pusė iš 26 Latvijoje užregistruotų
komercinių bankų.
Nedideli šalies bankai buvo patekę į ne vieną pinigų plovimo
skandalą, įskaitant garsiąją S. Magnickio bylą Rusijoje ir 1
mlrd. JAV dolerių vagystę iš Moldovos valstybinio iždo.
2014 metais Latvija tapo euro zonos nare.
Pasak EBPO, tokiose šalyse kaip Latvija „svarbių reformų
katalizatoriumi“ gali tapti pats įstojimo procesas.
Siekdama narystės, Latvija įsipareigojo atkurti didelių
valstybių įmonių valdybas ir „patobulino savo kovos su pinigų
plovimu taisykles“.
„Sėkminga reformuotoja“ Latviją pavadinęs EBPO generalinis
direktorius Angelis Gurria (Anchelis Gurija) pareiškė, kad ši
Baltijos šalis „galės dalytis savo svarbia patirtimi su
dabartiniais ir būsimais nariais“.
Savo ruožtu E. Rinkevičius pažymėjo, kad narystė EBPO gana
ilgą laiką buvo vienas iš Latvijos prioritetų. Sutelkę visas
jėgas, įveikėme atstumą, kurį būtų galima palyginti su
maratonu, ir užsitarnavome teisę tapti organizacijos, kuri dažnai
vadinama „gerosios patirties klubu“, dalimi, pareiškė jis.
Kaip EBPO valstybė narė, Latvija turės galimybę
bendradarbiauti su labiausiai išsivysčiusiais pasaulio ūkiais
sprendžiant svarbias pasaulines problemas, kurios – tiesiogiai arba
netiesiogiai – daro vis didesnį poveikį vidaus politiniams
procesams, pažymėjo Latvijos diplomatijos vadovas.
Latvija galės
mokytis iš EBPO valstybių narių patirties ir naudotis jų
žiniomis, tad galės beveik visais požiūriais pagerinti
nacionalinės ekonomikos rezultatus ir užtikrinti aukštesnį visų
savo gyventojų gyvenimo lygį. Vien narystė labiausiai
išsivysčiusių pasaulio šalių organizacijoje klestėjimo
negarantuoja, pareiškė E. Rinkevičius. Jo teigimu, šalis turi pati
pasistengti kuo labiau išnaudoti narystės EBPO teikiamus privalumus.
Siekdama tapti EBPO nare, Latvija jau įgyvendino tam tikras
reformas ir atliko patobulinimus, kurie, remiantis gerąja patirtimi
ir žiniomis, sudarys palankesnes sąlygas Latvijos ekonomikos augimui
ilgesnės trukmės laikotarpiu.
EBPO Tarybai nusprendus pakviesti Latviją tapti šios
organizacijos nare, turi būti pasirašyta Latvijos stojimo į EBPO
sutartis, o tai įvyks birželio 2 dieną Paryžiuje rengiamoje
metinėje EBPO ministrų tarybos sesijoje. Pasirašius sutartį ir ją
ratifikavus Latvijos parlamente, Latvija taps visateise EBPO valstybe
nare.
