Trečiadienį susitikusi EBPO Taryba šį sprendimą priėmė vienbalsiai, o tai patvirtina, kad Latvija atitinka visas narystės sąlygas, pažymėjo ministerija.
„Latvija pakviesta į EBPO!“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Latvijos narystės sąlygose Paryžiuje įsikūrusi EBPO reikalavo, kad Ryga imtųsi veiksmų prieš pinigų plovimą šalies bankų sektoriuje.
Kovo mėnesį Latvijos finansų rinkos priežiūros institucija pranešė uždariusi banką, daugiausia aptarnavusį užsienio klientus iš buvusios Sovietų Sąjungos, dėl jo dalyvavimo pinigų plovimo veikloje.
Užsieniečius, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių, aptarnauja pusė iš 26 Latvijoje užregistruotų komercinių bankų.
Nedideli šalies bankai buvo patekę į ne vieną pinigų plovimo skandalą, įskaitant garsiąją S. Magnickio bylą Rusijoje ir 1 mlrd. JAV dolerių vagystę iš Moldovos valstybinio iždo.
2014 metais Latvija tapo euro zonos nare.
Pasak EBPO, tokiose šalyse kaip Latvija „svarbių reformų katalizatoriumi“ gali tapti pats įstojimo procesas.
Siekdama narystės, Latvija įsipareigojo atkurti didelių valstybių įmonių valdybas ir „patobulino savo kovos su pinigų plovimu taisykles“.
„Sėkminga reformuotoja“ Latviją pavadinęs EBPO generalinis direktorius Angelis Gurria (Anchelis Gurija) pareiškė, kad ši Baltijos šalis „galės dalytis savo svarbia patirtimi su dabartiniais ir būsimais nariais“.
Savo ruožtu E. Rinkevičius pažymėjo, kad narystė EBPO gana ilgą laiką buvo vienas iš Latvijos prioritetų. Sutelkę visas jėgas, įveikėme atstumą, kurį būtų galima palyginti su maratonu, ir užsitarnavome teisę tapti organizacijos, kuri dažnai vadinama „gerosios patirties klubu“, dalimi, pareiškė jis.
Kaip EBPO valstybė narė, Latvija turės galimybę bendradarbiauti su labiausiai išsivysčiusiais pasaulio ūkiais sprendžiant svarbias pasaulines problemas, kurios – tiesiogiai arba netiesiogiai – daro vis didesnį poveikį vidaus politiniams procesams, pažymėjo Latvijos diplomatijos vadovas.
Latvija galės mokytis iš EBPO valstybių narių patirties ir naudotis jų žiniomis, tad galės beveik visais požiūriais pagerinti nacionalinės ekonomikos rezultatus ir užtikrinti aukštesnį visų savo gyventojų gyvenimo lygį. Vien narystė labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių organizacijoje klestėjimo negarantuoja, pareiškė E. Rinkevičius. Jo teigimu, šalis turi pati pasistengti kuo labiau išnaudoti narystės EBPO teikiamus privalumus.
Siekdama tapti EBPO nare, Latvija jau įgyvendino tam tikras reformas ir atliko patobulinimus, kurie, remiantis gerąja patirtimi ir žiniomis, sudarys palankesnes sąlygas Latvijos ekonomikos augimui ilgesnės trukmės laikotarpiu.
EBPO Tarybai nusprendus pakviesti Latviją tapti šios organizacijos nare, turi būti pasirašyta Latvijos stojimo į EBPO sutartis, o tai įvyks birželio 2 dieną Paryžiuje rengiamoje metinėje EBPO ministrų tarybos sesijoje. Pasirašius sutartį ir ją ratifikavus Latvijos parlamente, Latvija taps visateise EBPO valstybe nare.
