Per pastaruosius 44 metus nacionaliniai referendumai dažnai
nulemdavo ES kryptį įvairiais klausimais, pradedant naujų narių
priėmimu, jos galių išplėtimu keičiant sutartis, ir baigiant
naujais projektais.
– Norvegija nusprendė nesijungti
1972 metų rugsėjį norvegai referendume pasisakė prieš
stojimą į besiplečiančią Europos ekonominę bendriją (EEB) ir
dar kartą patvirtino šią savo poziciją 1994-aisiais, kai Austrija,
Suomija ir Švedija prisijungė prie šios organizacijos ir ji,
įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, tapo Europos Sąjunga.
Norvegija yra vienintelė šalis, kuri referendume priėmė
sprendimą nestoti į ES.
– 1975 metais „Brexit“ scenarijui – „ne“
Didžioji Britanija 1973 metais nerengė referendumo dėl stojimo
į EEB, bet Haroldo Wilsono (Haroldo Vilsono) vadovaujama leiboristų
vyriausybė 1975-aisiais organizavo plebiscitą, kuriame 67,2 proc.
rinkėjų pasisakė už pasilikimą Bendrijoje.
– Euras ir sutarties pakeitimai
Mastrichto sutarties, kuri padėjo pamatus Europos Sąjungai ir
Europos pinigų sąjungai, priėmimo procesas nebuvo sklandus.
1992 metų birželio 2 dieną danai apstulbino kaimynines Europos
šalis, kai referendume 50,7 proc. balsų atmetė šią sutartį.
1993 metų gegužę danai nedidele balsų persvara pritarė
pataisytai sutarties versijai, tačiau tik tada, kai Danija
užsitikrino didesnę autonomiją gynybos, valiutos, pilietybės
reikalų ir teisminio bendradarbiavimo srityse.
1992 metų rugsėjo 20 dieną referendume šiai sutarčiai
pritarė 51,05 proc. prancūzų.
Abi šalys rengė referendumus dėl euro, kuris buvo sukurtas 1999
metais, įvedimo. 2000-ųjų rugsėjį kiek daugiau nei 53 proc. danų
pasisakė prieš bendrosios valiutos įvedimą, o 2003 metų rugsėjį
kaimyninėje Švedijoje 56,1 proc. rinkėjų pareiškė norą
išsaugoti savo kroną.
– Prancūzai ir olandai blokuoja Europos konstituciją
2005 metų gegužę referendume beveik 55 proc. prancūzų pasakė
„ne“ Europos konstitucijai. Po trijų dienų Prancūzijos
pavyzdžiu pasekė ir Nyderlandai – plebiscite prieš šį
dokumentą pasisakė daugiau nei 61 proc. olandų.
– Airių „ne“ ir „taip“
Nicos sutartis numatė svarbias Bendrijos institucines reformas,
kurios buvo būtinos jos plėtrai į Rytus 2004-aisiais. Dėl šio
dokumento plebiscitas buvo rengiamas tik Airijoje. Pirmajame
referendume, kuris vyko 2001 metų birželį, Nicos sutartis buvo
atmesta 54 proc. balsų, jos šalininkams nepakankamai įvertinus
nepalankų visuomenės požiūrį į šį dokumentą.
Airijai išsikovojus garantijas dėl savo branginamo neutraliteto,
2002 metų spalį buvo surengtas antrasis referendumas, kuriame
sutarčiai pritarė 62,9 proc. rinkėjų.
Panaši situacija susiklostė ir dėl Lisabonos sutarties, kuri
buvo parengta, kai prancūzai ir olandai atmetė Europos
konstituciją. 2008 metų birželio 12 dieną Airija pasakė „ne“
Lisabonos sutarčiai, bet per antrąjį balsavimą 2009 metų spalį
jai pritarė.
– Ukraina
Šių metų balandžio pradžioje 61 proc. olandų rinkėjų
neprivalomojo pobūdžio referendume, kuris buvo laikomas
euroskeptiškų nuotaikų barometru, atmetė svarbią Europos
Sąjungos sutartį su Ukraina.